Agropolitika
Per trumpas laikotarpis gyvuliams įsigyti sutrukdė panaudoti daugiau paramos lėšų
2016-01-20

Kaunas. Mėsinių galvijų augintojai įdėjo daug pastangų, kad naujuoju 2014-2020 m. BŽŪP laikotarpiu vėl būtų teikiama parama veisliniams gyvuliams įsigyti. Tačiau praėjusiais metais iš šiai paramai skirtų 1,7 mln. eurų buvo panaudota tik kiek mažiau nei 700 tūkst. eurų.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba skelbė, kad 78 proc. visų surinktų paraiškų skirta mėsinei galvijininkystei. Šis gyvulininkystės sektorius, kuriam vystyti sąlygos Lietuvoje yra palankios, tampa vis patrauklesnis, o užsitęsus pieno krizei, ryškėja ir tendencija pieninės krypties ūkį keisti į mėsinės.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Alvydas Pečiulaitis teigė, kad pagrindinė neįsisavintų paramos lėšų priežastis - per trumpas laikotarpis gyvuliams įsigyti. Gyvulius įsigyti buvo privalu per 3 mėnesius nuo paraiškos patvirtinimo, bet, tarkime, Prancūzijoje, jie vien tik 2,5 mėn. turi būti laikomi karantine dėl mėlynojo liežuvio ligos, tad neįmanoma spėti jų dar ir atsivežti. „Gerai, kad ministerija paskiau pratęsė tą laikotarpį iki gruodžio 10 d., bet tai kainavo daug nemigo naktų, svarstant, spės ar nespės gyvuliai atvažiuoti. Du paskutiniai sunkvežimiai su galvijais Lietuvą pasiekė 9-ąją", - pasakojo A. Pečiulaitis.

Įvertinus situaciją, su Žemės ūkio ministerija sutarta, kad 2016 m. parama veisliniams gyvuliams įsigyti bus galima pasinaudoti per du kartus - per pavasario ir vasaros paraiškų rinkimą. Tikimasi, kad pirmasis šaukimas pavasariniam galvijų pirkimui vyks vasario-balandžio mėnesiais.

Parama veisliniams gyvuliams leido Lietuvos veislinių gyvulių bandą 2015 m. papildyti maždaug tūkstančiu geros genetikos galvijų, atvežtų iš pripažintų veislinių Prancūzijos ir Vokietijos ūkių. Įsivežta populiariausių veislių - šarolė ir limuzinų iš Prancūzijos bei aubrakų ir angusų iš Vokietijos.

„Taigi, ši parama labai prasminga ir reikalinga, ji padėjo padidinti veislinių galvijų skaičių Lietuvoje", - pasidžiaugė A. Pečiulaitis.

Pasinaudojus parama, kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų kainos, bet ne daugiau kaip 1 300 Eur už bulių reproduktorių ir ne daugiau kaip 1 000 Eur už telyčią. Parama galėjo pasinaudoti ir grynaveislių avių bei ožkų laikytojai.

Tikimasi, kad šiemet veislinių galvijų į Lietuvą bus įvežta dar daugiau. LMGAGA glaudžiai bendradarbiauja ne tik su Lietuvos veislynais, bet ir su Vokietijos ir Prancūzijos mėsinių galvijų augintojų asociacijomis, galvijų ieško ir Anglijoje, Škotijoje.

„Atrenkame tik tuos gyvulius, kurie tikrai gali būti veislės gerintojai", - teigė LMGAGA vadovas.

Rengdamasi šių metų veislinių galvijų pirkimui, asociacija, įvertindama tai, kad dveji paraiškų surinkimo mėnesiai yra per trumpas laikotarpis, iš anksto stengiasi rezervuoti galvijus, vos tik ūkininkas išreiškia tokį pageidavimą. Du jaunieji ūkininkai šiemet ketina įsigyti herefordų veislės galvijų, tad LMGAGA nieko nelaukdama jų pradėjo ieškoti Vokietijoje. O vienas Šakių r. ūkininkas, pereinantis iš pienininkystės į galvijininkystę, pasinaudodamas parama nori atsivežti visą bandą - 93 šarolė veislės galvijus (90 veršingų, kergiamų ir jaunų telyčių, bei 3 bulius).

Nors ūkininkams stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos apie galimybes nusipirkti veislinių gyvulių, vis dėlto žinių niekada nebūna per daug. Todėl A. Pečiulaitis tarsis su viena stambia mėsos perdirbimo įmone, kuri, supirkdama galvijus, per mėnesį aplanko maždaug 800 ūkių, kad padėtų išplatinti informacines skrajutes ar lankstinukus.

Ši informacija labai aktuali ir tiems, kurie svarsto iš pieninės galvijininkystės pereiti į mėsinę, tokių ūkininkų tik daugėja. „Dalis pienines karves laikančių ūkininkų pereina į mėsinę galvijininkystę sėklindami karves mėsinių galvijų sperma. Dalis jų jau yra suformavę mišrūnų bandas ir pradeda jas gryninti, nes pirmoji mišrūnų karta dėl heterozės efekto būna gera, bet vėlesnės kartos jau būna silpnesnės, todėl perka bandai grynaveislius galvijus. Ir jiems labai svarbi bet kokia informacija, tad LMGAGA yra pasirengusi suteikti visokeriopą pagalbą", - sakė asociacijos vadovas.  

Vidutinė veislinės telyčios kaina - apie 2 tūkst. Eur, buliuko - apie 4 tūkst. Eur. Aišku, parodose dalyvaujančių galvijų kainos didesnės. Vienas tokių, beje, jau yra ir Lietuvoje - tai vienos Prancūzijos parodos nugalėtojas, limuzinų veislės bulius, už kurį ūkininkas sumokėjo 5 tūkst. Eur, nors tokia kaina - toli gražu ne riba.

„Ir mūsų ūkininkai jau supranta, ką reiškia dalyvauti parodoje, norint padidinti gyvulio vertę. Norinčių su savo veisliniais gyvuliais dalyvauti „AgroBalt" parodoje yra daugiau negu mums skirta vietų. Veislininkystės priežiūros tarnyba mūsų asociacijai pasiūlė tik 7 gardus, o mes jų užpildytume mažiausiai 15", - sakė A. Pečiulaitis. 

O užauginti geros kokybės gyvulį, šerdami labiau baltymingais pašarais, Lietuvos ūkininkai jau išmoksta. Pasak A. Pečiulaičio, praėjusią savaitę iš 60 Šveicarijos rinkai skerstų galvijų 80 proc. skerdenos buvo trečios riebumo klasės. Itin teigiamą rezultatą duoda skerdenų vertinimas, šalyje pradėtas 2002 m., kuris viską pasako apie mėsos kokybę.

O problemų parduoti kokybišką jautieną nėra, jos netgi trūksta. Lietuviškos jautienos valgytojai yra italai, į Italiją išvežama didžioji dalis - apie 95 proc. - jautienos.

Ši rinka nusistovėjo po Rusijos embargo. Išvežama 2-3 riebumo klasės skerdena, t. y. kokybiška ir marmuringa mėsa. Italams vežamos skerdenos svoris neturi viršyti 420 kg. „Iki 700-800 kg užaugintų „stumbrų" mėsos jau niekam nereikia", - pastebėjo A. Pečiulaitis.

Mėsinių galvijų supirkimo kaina, palyginti su Europos, aišku, galėtų būti didesnė, bet šiuo metu tai vis tiek yra gera niša Lietuvos augintojams. O kol kas, sako A. Pečiulaitis, daugiausia laimi tie, kurie dalyvauja bendrame su Šveicarija projekte „Baltijos lankų jautiena".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai