Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 m1
Agropolitika
Pasitarti su veisėjų asociacijomis nematė reikalo
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Po penkerių metų veislininkystės sritis iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vėl sugrįš po Žemės ūkio ministerijos sparnu. Veisėjų asociacijos dėl tokio sprendimo trauko pečiais.

Nuo 1998-ųjų iki 2019 m. už veislininkystę buvo atsakinga Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba. Buvo įvairių kibirkščių tarp šios tarnybos ir veisėjų asociacijų, pastarosios 2015 m. oficialiai siūlė reformuoti tuometę veislininkystės sistemą, kurią vadino neefektyvia.

Pokyčiai įvyko 2018-ųjų pabaigoje, kai nutarta naikinti Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą, o jos funkcijas nuo 2019 m. sausio 31 d. perduoti VMVT.

Bioversija 2024 04 26 m7

Tačiau veislininkystė vėl grįžta į ŽŪM pavaldumą. Ūkinių gyvūnų veislininkystės srities klausimai nuo 2024 m. vasario 16 d. iš VMVT perduodami Žemės ūkio agentūrai.

Į jos struktūrą turėtų būti įtrauktas atskiras ūkinių gyvūnų veislininkystės padalinys, kurį, tikimasi, sutiks papildyti darbuotojai, šiuo metu dirbantys VMVT ūkinių gyvūnų veislininkystės klausimų administravimo, kontrolės ir priežiūros srityse. Kas numatomas padalinio vadovo pareigoms užimti, kol kas neskelbiama.

Permainos – dėl audito išvadų

Portalas manoūkis.lt pasiteiravo ŽŪM, kodėl reikėjo pokyčių ir kas pasikeis, kai veislininkystės sritis vėl bus pavaldi Ministerijai.

„Atsižvelgiant į tai, kad dėl darbuotojų trūkumo ir didelio darbo krūvio VMVT dirbantys inspektoriai papildomai atlieka kitų pareigybių, o šiuo konkrečiu atveju veislininkystės srities inspektoriai atlieka ir veterinarijos klausimų administravimą, kontrolę ir priežiūrą, tikimasi, kad ūkinių gyvūnų veislininkystės funkcijų perkėlimas iš VMVT į Žemės ūkio agentūrą leis ūkinių veislininkystės inspektoriams koncentruotis tik į jų sričiai priklausančių funkcijų vykdymą ir užtikrinti šių funkcijų kokybę“, – rašoma Ministerijos pateiktame atsakyme.

Taip pat paminėta, kad ūkinių gyvūnų veislininkystės klausimus administruos, kontroliuos ir prižiūrės Žemės ūkio agentūra, o Žemės ūkio ministerija toliau formuos politiką šioje srityje.

Paskelbus apie pokyčius, ŽŪM pranešime minima, kad pakeitimai vyksta atsižvelgiant ir į Valstybės kontrolės auditą. Pasiteiravus, kokių pažeidimų rasta, kalbant apie veislininkystės sritį, ŽŪM atsakymas taip pat nebuvo konkretus.

„Valstybės kontrolės auditas parodė bendrą vaizdą – kad bendrai VMVT inspektorių darbo krūvis netolygus ir kai kurių yra per didelis, kad tai yra viena priežasčių, dėl kurių ne iki galo įgyvendinti 2020–2021 m. VMVT kontrolės planai, o padalinių funkcijų įgyvendinimas, jų darbo krūvis, funkcijų pobūdis ir poreikis turėti padalinius vertintas VMVT atskirai“, – teigia ŽŪM.

Veisėjų asociacijų nuomonės neklausė

Avių augintojų asociacijos direktorė Gintarė Kisielienė įsitikinusi, kad racionaliau būtų tobulinti, o ne kurti naują padalinį naujoje struktūroje, nes tai reiškia papildomas išlaidas.

„Kodėl reikia vėl viską keisti, nežinau. Keitimai turi būti apgalvoti, o ne šiaip sau daromi. Mums buvo gerai dirbti ir su VMVT“, – nuomonę išsakė G. Kisielienė.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktoriui Edvardui Gedgaudui taip pat nežinomi permainų motyvai, todėl jam sunku objektyviai įvertinti, ar veislininkystės srities pavaldumo permainos yra gerai ar blogai.  

„Nežinau, kodėl reikėjo permainų, bet mūsų, veisėjų, kurie tiesiogiai užsiima veislininkyste, nuomonės niekas neklausė ir niekas nesitarė.

Viską sužinome iš žiniasklaidos. Blogai, kad atotrūkis nuo asociacijų iki vadovaujančių ir formuojančių veislininkystės politiką yra didelis, neliko jokio dialogo“, – kalbėjo E. Gedgaudas.  

Jis norėtų žinoti ir valstybės kontrolės audito išvadas, gal tai jos pasiūlymas? Kai veislininkystės priežiūra perkelta į VMVT, E. Gedgaudas matė tame logikos. Dabar prasmės vėl keisti pavaldumą nemato prasmės, nes niekas net nebandė to paaiškinti, pateikti kokių nors skaičių, kurie paaiškintų galbūt finansinę ar strateginę tokio sprendimo naudą valstybei.  

„Norėtume nors kai ką žinoti, kokia yra strategija, juk veislininkystė – valstybės reikalas, gyvulininkystės sektoriaus pagrindas“, – sakė LGVA direktorius, pridūręs, kad gyvūnų veisėjų asociacijos veislinį darbą vykdo ir bent tai yra gerai.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
Visos apklausos