Agropolitika
Pasigirdo raginimas gelbėti Žemės ūkio rūmus
2018-02-02

Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) surengtoje konferencijoje „Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų krizė ir jos suvaldymo būdai" išsakyta daug kritikos Žemės ūkio rūmų vadovams, be kita ko ir tai, esą vienintelis ŽŪR rūpestis - gauti finansavimą sumokėti atlyginimus administracijos darbuotojams.

Konferenciją surengė Vytenio Neverdausko vadovaujamas Žemės ūkio rūmų Demokratizavimo komitetas. „Rūmų krizė akivaizdi. Net kyla klausimai, ar nereikėtų stabdyti ŽŪR finansavimą, o gal jų visai nebereikia?", - retoriškai klausė susirinkusiųjų V. Neverdauskas (buvęs „Ūkininko patarėjo" vyriausiasis redaktorius).

Konferencijoje planavo dalyvauti ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris anksčiau vadovavo Žemės ūkio rūmams, tačiau jis neatvyko.

Svarbiausia – išspręsti finansavimo klausimą

Profesorius Algimantas Mikelėnas, 1991-aisiais atkurtų Žemės ūkio rūmų signataras, priminė, kad tarpukario ŽŪR buvo nepolitinė organizacija, o dabar neišvengia politinių skersvėjų.

„Kiekviena partija sako žinanti, ką daryti su kaimu, tačiau daugiausia žmonių išvažiavo iš kaimo. Visi kažko nepadarėme, neišlaikėme egzamino. Reikia padaryti taip, kad kaimas vėl trauktų žmones. Tam reikia dirbti su žmonėmis, o ne Žemės ūkio rūmų koridoriuose. Todėl svarbu rasti naują vedlį, kuris vėl uždegtų žvakę", - kalbėjo A. Mikelėnas.

Žemės ūkio rūmų signataras Algimantas Mikelėnas ragino ieškoti naujo vedlio

Teisininkas Paulius Miliauskas išnagrinėjo ŽŪR statutą ir pastebėjo, kad organizacijos valdymo struktūra yra per daug sudėtinga, o tai riboja efektyvų valdymą. Pagrindiniai ginčai kyla dėl narystės, nario mokesčio nemokėjimo. Anot teisininko, ŽŪR Taryba turi teisę nustatyti tvarką, pagal kurią mokesčio nemokantys nariai būtų šalinami iš ŽŪR be Tarybos sprendimo, tačiau būtina numatyti ir apeliacijos galimybę.

Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė, Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Astrida Miceikienė teigė, kad svarbiausias yra ŽŪR finansavimo klausimas. Anot jos, užsienio šalyse ŽŪR veikla didžiąja dalimi finansuojama iš narių įnašų ir mokesčių už paslaugas. „Jei nėra nario mokesčio - nėra ir tvarkos. Todėl pirmiausia reikia susitvarkyti finansavimo kausimą, tai suteiktų nepriklausomybę nuo valdžios", - sakė A. Miceikienė.

ASU  Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Astrida Miceikienė akcentavo žemdirbių savivaldos finansavimo svarbą

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius apžvelgė Europos šalių žemės ūkio rūmų veiklą. Anot jo, žemės ūkio rūmai dažniausiai yra tam tikras funkcijas atliekančios organizacijos, tačiau jos nėra politikos formuotojos. M. Maciulevičiaus manymu, Lietuvoje neturėtų būti taip, kad politikų nuomonę formuotų ir atskiros asociacijos, ir ŽŪR.

Neatstovauja žemdirbių interesams

Buvęs žemės ūkio ministras profesorius Vigilijus Jukna sakė, kad ŽŪR situacija labai bloga, o tai įrodo faktas, kad kelis kartus neišrinktas jų pirmininkas. Pasak jo, Rūmai atstovauja ne ūkininkų interesams, o tampa atskirų lobistų įstaiga, kuri atstovauja net ir užsienio kompanijoms.

Buvęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna ŽŪR situaciją vadino tragiška

Buvęs ŽŪR administracijos vadovas Vaidas Pocius teigė, kad neišsprendus rūmų finansavimo klausimų, negalima tikėtis rezultatų.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sakė, kad Rūmai jos asociacijai nepadėjo. „Mokėjome nario mokestį, bet nieko už tai negavome. Pati dirbau Rūmuose, čia politika buvo tokia: kas garsiau šauks - tas ir laimės", - kalbėjo ji.

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas kalbėjo dar griežčiau. Anot jo, svarbiausia ŽŪR veikla yra „lėšų pritraukimas algoms mokėti". „Galėtume mokėti ir 1000 eurų nario mokestį, bet svarbiausia, kad butų išklausoma mūsų nuomonė", - sakė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas teigė, kad ŽŪR neatstovauja žemdirbių interesams. Dėl šių priežasčių dalis žemės ūkio sektoriaus organizacijų įsteigė Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius priminė, kad buvo pateikęs įstatymo pataisą siekdamas nutraukti ŽŪR finansavimą, kol nebus išrinktas pirmininkas. Jis ragino ieškoti naujo lyderio ir iškelti vieną bendrą stiprų kandidatą. „Jei turėsite du kandidatus - jūs pralošite. Sukvieskite kuo daugiau nepatenkintų žmonių į suvažiavimą. Ir nerinkite pirmininko, kol nebus gautos audito išvados", - siūlė V. Kamblevičius.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius jau ragino nutraukti finansavimą Žemės ūkio rūmams

Nori gauti daugiau funkcijų

Prieš renginį išplatintoje Žemės ūkio rūmų Demokratizavimo komiteto rezoliucijoje primenama, kad 1926 m. įkurti Žemės ūkio rūmai po sovietų okupacijos buvo atkurti 1991 m. gegužės 25 d. įvykusioje istorinėje konferencijoje. 1997 m. gegužės 20 d. Seimui priėmus Žemės ūkio rūmų įstatymą, valstybė Rūmams iškėlė konkrečius strateginius uždavinius agroekonomikos, žemdirbių organizavimo ir mokymo, kaimo kultūros vystymo srityse.

Šiuose dokumentuose Žemės ūkio rūmams buvo deleguota svarbių funkcijų, kurios suponavo žemdirbių savivaldos gyvybingumą, ir kartu turėjo sudaryti sąlygas darniam šalies žemės ūkio ir viso agrarinio sektoriaus vystymuisi, ūkiškos visuomenės formavimuisi.

Rezoliucijoje teigiama, kad keičiantis šalies kaimui, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kylant žemdirbystės kultūrai, susiformavus iš esmės naujai ūkiškos visuomenės sanklodai, susikoncentravus perdirbimo pramonei, internacionalizavus agroverslą aptarnaujančiai infrastruktūrai, tuo pat metu augant emigracijai iš šalies ir ypač iš kaimo, „buksuojant" kooperatiniam judėjimui, stringant žemės ūkio produkcijos eksportui, Žemės ūkio rūmams nepavyko prisitaikyti prie naujų sąlygų.

„Rūmai metai iš metų silpnėjo, menko jų įtaka formuojant šalies agropolitiką, iš jų veiklos pasitraukė arba buvo eliminuota daug asociacijų. ŽŪR autoritetas po ketvirčio amžiaus veiklos galutinai žlugo jiems nesugebant konsoliduotis ir dviejuose suvažiavimuose iš eilės išsirinkti savo vadovo.

2017 m. susikūrė Žemės ūkio ir maisto taryba, kuri apjungė stipriausias organizacijas – Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos grūdų augintojų, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir Lietuvos šeimos ūkininkų asociacijas.

Žemės ūkio rūmų administracijai pastaruoju metu nepavyksta rasti dialogo su Žemės ūkio ministerija ir kitomis valstybės organizacijomis, tarnybomis bei visuomeninėmis tarybomis, Seimo nariais.

ŽŪR neteko šalies visuomenėje autoriteto, neteko daugelio žemdirbių pasitikėjimo, neteko teisės kalbėti visų agrarinio sektoriaus dalyvių vardu, neteko pirmapradžių savo funkcijų, neteko galimybės užtikrinti orų savo darbuotojų atlyginimą už darbą", - rašoma rezoliucijoje.

Joje siūloma iki 2018 m. Seimo rudens sesijos bendromis jėgomis su Žemės ūkio ministerija parengti ŽŪR įstatymo naują redakciją, naują ŽŪR statuto redakciją, atverti ŽŪR duris visoms agroverslo, perdirbimo pramonės, žemės ūkį aptarnaujančių struktūrų, mokslo, mokymo, švietimo ir kultūros visuomeninėms organizacijoms, jas priimti į Rūmus už simbolinį 1 euro mokestį.

Taip pat siūloma 2018 m. gruodį surengti ŽŪR suvažiavimą naujai ŽŪR statuto redakcijai apsvarstyti ir patvirtinti, naujai Tarybai išrinkti; pareikšti nepasitikėjimą dabartinės ŽŪR administracijos vadovavimo ir darbo su agropolitikos partneriais, valdžios bei valdymo institucijomis metodais.

Be to, siūloma Rūmams perduoti VšĮ „Ekoagros" steigėjo teises, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centrą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai