Agropolitika
Paramos ramsčiai turi atsiremti į žemę ir darbą
2013-10-14

Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kritiškai vertina Žemės ūkio ministerijos parengtą informaciją dėl tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros lėšų perskirstymo tikslingumo. Asociacija nesutinka su Žemės ūkio rūmų pozicija dėl žemės ūkio paskirties žemės ploto įsigijimo ribojimo ir siūlo šį klausimą peržiūrėti.

Šie klausimai svarstyti spalio 11 d. įvykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo  posėdyje.

Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga dar vasarą patvirtino nuostatą, kad nereikia patiems savo valia mažinti BŽŪP tiesioginių išmokų voko, nes 3 metus vykusi kova dėl jų dydžio priartinimo iki ES-27 vidurkio baigėsi beveik nesėkmingai. Parama iš I ramsčio (tiesioginių išmokų) vienam hektarui 2020 metais sudarys tik 75 proc. ES vidurkio, o pagrindinių (masinių) išmokų dalis (bazinės, žalinimo) esant šiųmečiam lygiui už plotą (440 Lt/ha) priartės tik 2018 metais.

3 Paragrafas delaval

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis ir Žemės ūkio ministerijos poziciją posėdyje aiškinęs Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Karolis Anužis (kairėje)

LŽŪBA analizė rodo, kad 10 proc. sumažinus tiesioginių išmokų voką, daugeliui ūkių pagrindinės išmokos už plotą 2020 metais bus mažesnės už šiųmetines apie 20 Lt/ha, o išlaidos ištekliams didės. Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, pirmasis ES BŽŪP tikslas - gyvybinga maisto gamyba, o reformos pirmasis tikslas - didesnis konkurencingumas, tad sumažinus paramą žemdirbių pajamoms gamybai palaikyti, Lietuvos žemės ūkio sektorius atitols nuo BŽŪP politikos ir reformos tikslų. „Nusprendę mažinti tiesioginių išmokų voką, mes patys išbrauksime save iš konkurencinės kovos", - sakė J. Kraujelis.

Asociacijos prezidiume kritiškai kalbėta apie Seimo narių ir jų pasitelkiamų mokslininkų, esančių tolokai esančių nuo žemės ūkio, argumentaciją dėl tiesioginių išmokų mažinimo. Visų pirma turėta omeny prof. Rimanto Rudzkio pristatytas tiesioginių ir kaimo plėtros lėšų panaudojimo efektyvumo tyrimas. „Matematiškai galima įrodyti, kad kaimo plėtrai išleistos lėšos panaudotos efektyviau nei išmokos pajamoms palaikyti. Tačiau tiesioginėmis išmokomis naudojosi 150 tūkst. pareiškėjų, o lėšomis kaimo plėtrai - gal 15 tūkst. Todėl tikimybė, kad iš 10 kartų didesnio ūkių skaičiaus bus daugiau pasielgusių neefektyviai, logiškai pateisinamas. Be to, kiekvieno lito panaudojimo tikslai apibrėžti visiškai kitaip", - pabrėžė J. Kraujelis.

Kai kurie LŽŪBA prezidiumo nariai, pastebėję dalies valdininkų užsitęsusius norus daugiau lėšų sukaupti kaimo plėtrai, suabejojo, ar tai nėra siekis geriau tenkinti savo grupių interesus, nes į tiesioginių išmokų ir su gamyba susietų išmokų kišenę įkišti ranką jau nebus įmanoma.

Prezidiumas nutarė dar kartą kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir Seimo Kaimo reikalų komitetą, gindamas žemdirbių teisę į didesnį tiesioginių išmokų voką.

Lietuva pagal visą I ramsčio paramą 1 ha yra trečia nuo galo tarp ES šalių. Ir I, ir II paramos ramsčiai yra silpni. I-ojo silpnumą rodo išmokų dydis. Pagrindinės išmokos už plotą beveik nedidėjo, jos ir toliau lieka 2-3 kartus mažesnės nei kaimyninėse Vakarų šalyse.

II-asis ramstis išties susilpnėjo. 2007-2013 m. buvo 7,8 mlrd. Lt, 2014-2020 m. - 6,6 mlrd. Lt. Be to, vos ne pusę šios sumos reikės skirti pagal įpareigojimus „iš viršaus". Savarankiškai skirstomų lėšų lieka vos 3,5 mlrd. Lt. Bet jų daugiau nebus. Svarbu juos sukoncentruoti - gyvulius laikančių ūkių modernizavimui, melioracijai, bendruomenių veiklai, t. y. ten, kur labiausiai reikia ir plika akimi matomas efektyvumas.

LŽŪBA pakvietė ir kai kurias žemdirbių organizacijas bei politikus greičiau padėti tašką ir pradėti konkrečių sprendimų paiešką atrenkant tiesioginių išmokų paramos schemas.

Ankstesniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje buvo pritarta 2 proc. voko skirti jauniesiems ūkininkams, tačiau prašyta spręsti dėl paramos jauniems darbuotojams, dirbantiems bendrovėse ir pas ūkininkus. Tos pačios nuostatos numatyta laikytis ir toliau.

LŽŪBA prezidiumas pritarė siūlymui taikyti perskirstymo išmoką

Prieš mėnesį Asociacijos prezidiumas buvo pritaręs 10 proc. voko skirti smulkiųjų ūkių rėmimui - išmokoms nuo 500 iki 1250 eurų. Tačiau Žemės ūkio rūmai ir Lietuvos ūkininkų sąjunga yra nusprendę kitaip - smulkiuosius remti skiriant 10 proc. voko už pirmuosius 30 ha nustatant didesnes išmokas. Bendrovėms ir stambesniems ūkininkams tai nepatraukli schema. Tačiau po diskusijų LŽŪBA nariai nusprendė keisti savo ankstesniąją poziciją ir pritarti perskirstymo išmokai, t. y. mokėti papildomą išmoką už pirmuosius 30 ha visiems ūkininkams.

Žemė - stabilumo pamatas

LŽŪBA prezidiumas svarstė Žemės ūkio ministerijai pateiktą raštą dėl bendrovių ir kitų ūkių, naudojančių daugiau kaip 500 ha žemės, pasiektų gamybos apimčių ir darbo vietų aprūpinimo atitinkamais žemės plotais. Nutarta dar kartą kreiptis į Seimo Kaimo reikalų komiteto narius, pateikiant jiems daugiau apibendrintos informacijos, tikintis, kad ji padės išskaidrinti negatyvias nuostatas žemės ūkio bendrovių atžvilgiu.

Kreipimesi akcentuojama, kad vidutiniškai vienos bendrovės naudojamas žemės plotas jau penkeri metai beveik nesikeičia - svyruoja tarp 920-960 ha. Yra kelios bendrovės, naudojančios per 3000 ha - tai daugiausia mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai, kuriuose dirba po 100 ir daugiau žmonių. Yra grupė bendrovių, naudojančių po 200-300 ha. Pirmiausia tai - verslinius sodus turinčios bendrovės. Pagal deklaruotus plotus didesnių kaip 500 ha bendrovių buvo 224, o ūkininkų ūkių - 237. Bendrovėse vienam darbuotojui tenka 28 ha. Tai beveik tiek pat, kiek ir ūkininkų (esančių registre) ūkiuose. Iš pernai vienos bendrovės naudotų 927 ha nuosavybės teise turimos buvo 185 ha.

Tokia didelė nuomojamos žemės dalis, kai nuomos procesas visiškai nereglamentuojamas, o įsigijimas nuosavybėn susiformavusioms stambesnėms kaip 500 ha bendrovėms yra uždraustas, greitu laiku gali atsiliepti skaudžiomis pasekmėmis ne tik gamybai, bet ir žmonėms, dirbantiems tose bendrovėse. Prezidiumo narių teigimu, prasidės griūties procesai gyvulininkystėje, kuriai žemės garantijos yra būtinos. Pirmiausia tai prasidės bendrovėse, naudojančiose 1000, 2000, 2500 ha žemės ir nuosavybės teise valdančiose maksimalų leistiną 500 ha ar artimą jam plotą.

Bendrovių vadovai dar kartą priminė, kad užpraeitos kadencijos Seimas netinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu įteisinęs vienodą leistiną įsigyti nuosavybėn maksimalų 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą tiek fiziniam su 1-2 darbo vietomis, tiek juridiniam asmeniui su 33 darbo vietomis, tiek gerose, aukštą našumo balą turinčiose žemėse, tiek blogose. Šią vasarą Seimui pakeitus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, ne tik kad nebuvo pašalinti anksčiau minėto ploto ribojimo trūkumai, bet iki minimumo sumažintos susiformavusių, naudingai dirbančių ūkių perspektyvos.

Pakeistas įstatymas ir toliau nesprendžia esminio dalyko - būtinumo racionaliai naudoti gamtos išteklius, tarp jų dirbamą žemę, didinti jos našumą. Konstitucinis Teismas yra  išaiškinęs,  kad „žemės, kaip išskirtinio gamtos ištekliaus, racionalus naudojimas yra viešasis interesas." LŽŪBA teigimu, žemė geriausiai tenkins visuomenės interesą, kai duos produkcijos ir darbo žmonėms. To dabar galiojančiame įstatyme nėra. Susikoncentruota į maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydį asmeniui ar su juo susijusiems asmenims, ne didesnį kaip 500 ha. Turi būti ieškoma kito ilgalaikio objektyvaus kriterijaus.

Nenustačius kitų objektyvių kriterijų, garantuojančių atitinkamo žemės ploto užtikrinimą, didelė dalis dabar gerai dirbančių ir žmonėms naudingų bendrovių turės likviduotis arba vietoj rūpinimosi gamyba ir žmonių darbu bei pajamomis, užsiimti paieškomis, kaip „amortizuoti" dirbtinai sudarytas kliūtis.

LŽŪBA siūlo išsiaiškinti, ar 500 ha maksimalus plotas nuosavybės teisėmis ūkiui yra objektyvus dydis? Pasak J. Kraujelio, pagal dabartinę susiformavusių ūkių situaciją vieniems jis yra per didelis, kitiems nesudaro jokių perspektyvų pasiektoms gamybos apimtims, turimoms darbo vietoms išlaikyti. Ūkiai, kurie jau daugelį metų naudoja daugiau kaip 500 ha žemės, neturi perspektyvų išlikti.

Anot LŽŪBA, būdų problemai spręsti yra įvairių, o ne vien maksimalaus žemės nuosavybės teisėmis ploto paieškos ir tokio ploto vienu skaičiumi vienodo visiems įteisinimas. Asociacijos prezidiumas mano, kad jeigu būtų pritarta tokių ūkių aprūpinimo žeme būdų ir garantijų paieškų nuostatai, tai atsirastų palankesnės galimybės racionaliems sprendimams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai