Agropolitika
Parama smulkiesiems lyg sūris pelėkautuose
2014-04-10

Kaunas. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas paragino valstybes nares atsigręžti į mažuosius ūkius ir suteikti paramą bei užtikrinti jų konkurencingumą, pajamų lygį ir plėtros galimybes. Mūsų šalies smulkieji ūkininkai kol kas skeptiškai vertina numatoma paramą už pirmuosius hektarus, vadina ją pagalbos imitacija.

Europos Parlamentas pabrėžia paramos mažiesiems ūkiams svarbą, nes jų indėlis užtikrinant pragyvenimo šaltinį milijonams žmonių ir mažinant skurdą, saugant gamtą, kraštovaizdį bei puoselėjant tradicijas ir papročius, labai reikšmingas.  

Lietuvoje mažieji ūkiai, turintys iki 30 hektarų dirbamos žemės, sudaro 90 proc. bendro ūkininkų skaičiaus ir valdo 31 proc. visos žemės. Viena iš paramos formų mažiesiems ūkiams - nuo 2015 metų aktyviai dirbančius ūkininkus už pirmuosius 30 hektarų žadama skatinti 100 Lt/ha didesnėmis tiesioginėmis išmokomis.

3 Paragrafas delaval

Didžioji dalis smulkiųjų ūkininkų gana skeptiškai vertina tokią paramą, esą tokios priemonės tėra pagalbos imitacija.

„Parama gerai, tačiau Lietuvos smulkiesiems ūkininkams ji kiek pavėluota", - teigia Alytaus rajone, Krokialaukyje, ūkininkaujantis Saulius Mardosa. Dzūko nuomone, ankstesnės paramos buvo labiau orientuotos į stambiuosius ūkius, tai leido jiems sustiprėti, apsirūpinti nauja technika, o smulkieji vertėsi kaip kuris išmanė.

S. Mardosa laiko dvi karves ir dirba 10 hektarų žemės, kurioje sėja javus ir gano karves. „Iš tokio ūkio šeima pragyventi neišgalėtų, gelbsti gelbėtojo ugniagesio darbas", - tikina ūkininkas. Daugiau kaip 20 metų ūkininkaujantis vyras apgailestauja, per šį laiką ūkyje naudojama dar sovietinė žemės ūkio technika baigia savo dienas.

„Labai gerai būtų, jei mažiesiems ūkiams padėtų įsigyti naujos technikos, atitinkančios jų poreikius", - įvardijo, kokios paramos reikėtų, kad jo ūkis sėkmingai gyvuotų, S. Mardosa. Ūkininko teigimu, pirkti techniką susikooperavus su kaimynu nėra gera išeitis. Esą gamtos nuspėti negali - vienas suspės nuimti derlių palankiu oru, o kitas gali patirti nuostolių.

Vilniaus rajone, Rukainių kaime, gyvenantis Kazimieras Petrulevičius (Kazimierz Petrulevicz) turi 15 hektarų ekologinį ūkį, kuriame augina vištas ir bites. „Pragyventi galima, bet turtų nesusikrausi", - tvirtina ūkininkas. Vyras įsitikinęs, kad kol nepasikeis valstybinė politika smulkiųjų ūkininkų atžvilgiu, tai nieko gero nebus.

„Deklaruojama, kad gauti paramą galima, bet dažniausiai ji mažų ūkių nepasiekia", -  apgailestauja K. Petrulevičius. Anot ūkininko, reikėtų ne tik paramą skirti, bet pagalvoti ir apie tai, kur smulkieji ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti. K. Petrulevičius neabejoja, kad tada smulkieji ūkininkai atsigautų.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas tvirtina, jog 100 litų priemoka smulkiesiems ūkininkams yra apgavystė ir tariama parama. „Tai tik pinigų iššvaistymas be naudos", - piktinasi V. Rakickas. Anot jo, jei norima tikrai paremti smulkiuosius ūkius, parama turi būti tikslinė - technikai, sėklai, veisliniams galvijams. Tada ji atitektų žmonėms dirbantiems žemę, o ne sofos ūkininkams.

„Parama - tai sūris pelėkautuose, nes visoms paramoms uždedamos kartelės, ir daugeliui tai atsirūgsta, nors gabūs ir veiklesni žmonės sugeba pasinaudoti nenukentėję", - teigia Telšių rajone, Kalnėnuose, su vyru Sauliumi ūkininkaujanti Sigutė Lečkauskienė. Šeimos veikla - žirgininkystė ir daržininkystė. Moteris džiaugiasi, kad veikla ūkyje nėra pagrindinis užsiėmimas ir pripažįsta, kad šeimos biudžetą ženkliai papildo vyro uždarbis paukštyne.

„Iki šiol vertėmės be paramų, ateityje galbūt surizikuosime", - apie galimybę pasinaudoti parama kalba 28 ha ūkio šeimininkė. S. Lečkauskienės nuomone, nemaža dalis smulkiųjų ūkininkų pasinaudoti parama paprasčiausiai negali dėl žinių stokos ir menkesnių gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis.

Stasė Kuklienė, valdanti 38 ha augalininkystės ūkį Šalčininkų rajone, taip pat įsitikinusi, kad smulkieji ūkininkai nepajus didelės naudos iš 100 litų didesnių tiesioginių išmokų. Moteris pabrėžė, jog norint, kad parama duotų naudą, ji turi būti tikslinė. Tada naudą pajaustų visi - ir ūkininkai, ir jų gaminamos produkcijos vartotojai.

„Reikėtų padėt įsigyti žemės ūkio technikos, automobilių kroviniams vežti, sėklos, sodinukų, veislinių galvijų", - teigia šalčininkietė. Anot ūkininkės, labai didelė paspirtis būtų ir parama įsigyjant ir įrengiant grūdų saugyklas bei džiovyklas.

„Dabar smulkieji ūkininkai savo derlių veža į stambiųjų ūkininkų džiovyklas ir saugyklas. Už šią paslaugą tenka mokėti nemažus pinigus. Jei pavasarį nepakyla grūdų supirkimo kainos, tai pelnas ne itin džiugina", - tikina S. Kuklienė.

Jos nuomone, užtektų vienos džiovyklos kelioms seniūnijoms ir ūkininkai galėtų sutaupyti. Esą dabar lenkai, superkatys grūdus tiesiai iš laukų - tikras išsigelbėjimas Lietuvos ūkininkams smulkiesiems ūkininkams.

„Būtų labai gerai, kad parama būtų teikiama ir žinių įgijimui, mokymams, informacijai. Seminaruose lektoriai viską išaiškina, parodo skaidres, bet sugrįžęs negali visko atsiminti. Norėtųsi, kad seminarai būtų ne vien teoriniai, o kad ūkininkai įgytų ir praktikos, kad būtų parama informacinių priemonių įsigijimui", - savo pageidavimus dėstė S. Kuklienė.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai