Vilnius. Sausio viduryje naujas Lietuvos nederlingų žemių žemėlapis su kitais 2014-2020 metų Kaimo plėtros programos (KPP) pakeitimais bendru paketu išsiųstas derinti į Europos Komisiją (EK), tačiau aistros dėl nederlingų žemių tebeverda. Ar turėtų būti žemėlapis koreguojamas, jei taip, tai kokios galimos korekcijos ir kokios viso to pasekmės?

Apie tai diskutuota trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete. Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, matyt, nė vienai problemai per paskutinius metus nebuvo skirta tiek dėmesio, kiek nenašioms žemėms.

„Mano nuomone, buvo priimtas optimaliausias sprendimas. Mes tikrai nebegalėjome laukti ir turėjome teikti žemėlapį tokį, koks jis buvo parengtas. Tai yra - didelio nepalankumo žemė iki 32 balų, mažo nepalankumo - nuo 32 iki 34, bet taip pat prisiėmėme įsipareigojimą, kad ten, kur yra ribinės seniūnijos, kurios iškrenta iš nenašių žemių žemėlapio, atlikti papildomus tyrimus dėl žemių našumo balų nustatymo. Antra, mes iš karto pradedame derybas, kad nuo kitų metų būtų leista padidinti ir nenašiomis laikyti tas žemes, kurios yra iki 90 proc. nuo Lietuvos vidurkio. Ir tą įsipareigojimą tikrai vykdysime", - komitete kalbėjo B. Markauskas.

Anot jo, dar viena problema - finansai. Jei šiemet ir toliau būtų vadovaujamasi senuoju žemėlapiu, nebebūtų iš ko mokėti. „Kaip atsitiko Latvijoje: su ministru kalbėjome, kad jie nuo kitų metų nemokės išmokų už nenašias žemes, nes nebėra pinigų", - kaimynų patirtį pasakojo ministras.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad nederlingose žemėse pagrindiniai yra šeimos, nedideli ūkiai. Todėl tai liečia didelį skaičių ūkininkų, kurie kelia klausimus.

Tai, kad Kaimo plėtros programos pakeitimų paketas išsiųstas EK ir sėkmingai dėl jo deramasi patvirtino ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. „Vasario viduryje gavome Komisijos laišką, kuriame mums užduodami klausimai ir pateikiamos pirminės įžvalgos bei reakcijos į mūsų pakeitimus. Į žemėlapį EK reakcija yra gana palanki ir laiške teigiama, kad išimties tvarka jie gali pritarti dėl 85 proc. Lietuvos vidurkio, t.y. 34 balų", - „Mano ūkiui" komentavo J. Stakėnienė.

Žemės ūkio ministerijos Kaimos plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė (centre) Seimo Kaimo reiklaų komiteto nariams patvirtino, kad EK reakcija į pateiktą naują Lietuvos didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį yra palanki.

Atsiėmus EK pateiktą paketą, pagal senąjį žemėlapį išmokas būtų galima mokėti paskutinius metus, o dėl kitų metų vėl reiktų pradėti derėtis iš naujo. „Problema būtų nukelta į kitus metus ir padidinama biudžete skylė beveik 18 mln. eurų. Bet visais įmanomais būdais stengiamės, kad sofos ūkininkai pinigų negautų, todėl tame pačiame pakete, kuris yra išsiųstas EK, yra įrašyta, kad tie, kas deklaruoja pievas ir ganyklas, privalo laikyti bent 0,25 sąlyginio gyvulio hektare.  Dėl šito mes negavome jokių pastabų", - sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė.

Pasak J. Stakėnienės, be diskusijas tebekeliančio žemėlapio ar gamybos reikalavimo įvedimo, išsiųstame pakete yra ir nemažai kitų pozityvių pokyčių: ražienos per žiemą, tarpiniai pasėliai, kitos agroaplinkosauginės priemonės, dalyje priemonių numatyti avansiniai mokėjimai, sąskaitų apmokėjimo būdai. Atsiėmus žemėlapį, būtų nukelti ir šie pokyčiai.

Teigiama, kad prieš oficialiai pateikiant žemėlapį Europos Komisijai, buvo gautas siūlymas taikyti 32 balų slenkstį, tačiau įvairiais diplomatiniais kanalais pavyko pasiekti, kad dabar jau gautame derinimo rašte Komisija išimties tvarka pritartų 34.

„Mūsų siekis - 36 balai. Tą bandysime pasiekti, tačiau ar tokia argumentacija tiks, sunku pasakyti, todėl galvojame pasitelkti kitą dalyką - ieškoti tam tikrų specifinių kliūčių. Galbūt didelė migracija, gal dar kažkokia prasta situacija, bet tas kriterijus, kurį išskirtume papildomai, jis turėtų būti vieningas visoms teritorijoms. Todėl prašome visų socialinių partnerių pagalbos juos išskiriant", - Kaimo reikalų komitete kalbėjo J. Stakėnienė.

Žemės ūkio ministerijos pozicijai pritarė Seimo narys Juozas Baublys, primindamas, kad žemėlapis buvo sudarinėjamas labai ilgą laiką ir jei jau nuspręsta, kad tokia metodika yra priimtiniausia, derėtų ją ir priimti. „Variantų buvo labai daug, įvairių ir šitas yra vienas iš geresnių. Tą sakiau ir sakysiu. Visos nederlingos žemės turėtų patekti į naują nenašių žemių žemėlapį. Kaip jas nustatyti? Čia ir ministerija, ir asociacija turi įdėti papildomai jėgų, kad pakoreguotų tą žemėlapį. Jei jau žiūrime į naują žemėlapį, žiūrėkime objektyviai. Visų pirma, nemažinkime paramos didelio nepalankumo žemėms. Ji turėtų išlikti, nes tai yra pačios nederlingiausios teritorijos. Jei pavyks dėl specifinių kliūčių ir bus remiami visi nuo 34 iki 36, manau, bus teisinga", - sakė J. Baublys.

Tai, kad nederlingų žemių klausimas svarstomas labai ilgai, priminė ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. Anot jos, svarbu, kad vieną kartą būtų rastas bendras taškas, ties juo brėžiama linija ir visiems laikams pabaigtos diskusijos. „Nesakau, kad buvo paruoštas prastas variantas. Ar jį reikia stabdyti? Gerai, jis nuėjo. Šiandien beveik visi sutariame, kad 36 yra ta riba, kurios mes norime. Manau, kad reikia atidėti tą darbą, kad jis būtų pabaigtas ir vieną kartą neskaldytume. Galbūt vieną kartą randame pinigų kompensuoti didelio nepalankumo, mažo nepalankumo. Randame, kad būtų padaryta viskas, jog būtų 36 balai ir 90 proc. Lietuvos vidurkio. Kaip nors bendromis jėgomis šitą žemėlapį užbaigiame ir baigsis virvutės tampymas ir visi bus patenkinti. Beveik visi, nes dabar gavo ir tas, kur buvo 40 balas", - kalbėdama D. Karalevičienė priminė ir tai, kad ilgą laiką nepatekę į nederlingų žemių žemėlapį ir negalėję gauti papildomų išmokų, ūkiai vis dėlto neprašo kompensacijų.

„Gal dar sustabdome žemėlapį? Dėl ko? Patys dėl savęs? Tada aš jau galiu įžvelgti asmeninius poreikius. O surasti, kad būtų 36 balai ir pinigų - galima. Dirbame bendrai ir tikrai jūsų galimybės yra didelės", - laikytis bendros pozicijos ragino D. Karalevičienė.

Tuo tarpu Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas ragino dar kartą sėsti prie stalo ir pradėti derybas iš naujo, startuojant nuo 36 balų derybinės pozicijos.

Tiek Komiteto nariams, tiek ministerijos atstovams ir socialiniams partneriams aktyviai diskutuojant, kodėl vis dėlto derybos pradėtos nuo 34, o ne nuo 36 balų, kas turėtų gauti paramą, o kas ilgą laiką ją gavo teisėtai, tačiau nevisai pelnytai, Seimo narys Kazimieras Starkevičius diskusiją pakreipė kita linkme. Jis priminė, kad ir nenašios žemės turi kurti pridėtinę vertę: „nenašios žemės turi gauti paramą, tačiau jos turi taip pat ir kurti pridedamąją vertę. Ministras dabar yra gerame kelyje, kad atsiranda ir gyvuliai. Bus žingsnis ir atsiras tų papildomų pinigų, galės perskirstyti. Visi ūkininkai tai palaiko. Tai ir turėtų būti didžiausias impulsas. Pamirškime tuos žodžius „gera agrarinė būklė", kurkime pridėtinę vertę".

Galiausiai, daugumos kalbėjusiųjų nuomonės sutapo, kad 36 balai yra tai, kas tenkintų, tačiau nuomonės išskyrė, kaip to reiktų siekti ir ar teisingas ŽŪM siūlomas kelias dabar pasitvirtinti bendrą KPP pokyčių paketą su nederlingų žemių žemėlapiu, kuriame prie nederlingų būtų priskirtos teritorijos iki 34 balų, o dėl 36 balų derėtis papildomai.

Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją kuo anksčiau pradėti laikytis derybinės pozicijos - 90 proc. nuo šalies vidurkio. Greta to uždavinys - išspręsti vadinamųjų sofos ūkininkų klausimą. „Prie derybų turi rimtai prisidėti ir Žemės ūkio rūmų nauja vadovybė, nes per COPA ir COGECA tikrai galima daryti įtaką. Ir prašymas - derinti pozicijas. Kad Briuselyje neišeitų: vienas apie batus, kitas - apie ratus. Kad tiek ŽŪM, tiek savivalda turėtų bendrą sutartą poziciją", - reziumuodamas pabrėžė A. Stančikas.

Jei Lietuvos Europos Komisijai pateiktas pakeitimų paketas nebus atsiimtas, Komisijai pritarus, parama šiemet būtų teikiama jau pagal naująjį žemėlapį.

MŪ inf.