Agropolitika
Nederlingose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi skriaudžiami
2015-03-31

Varėna/Vilnius. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) skaičiavimu, parama nederlingų žemių ūkininkams, palyginti su 2007-2013 m. laikotarpiu, sumažės beveik 50 proc. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė nederlingoms žemėms. Kur dingsta ES parama?", - klausia asociacijos pirmininkas Juozas Baublys.

Pasak jo, dar tik formuojant Lietuvos kaimo plėtros programą, ji atitiko mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemdirbių lūkesčius. Atsižvelgdami į būsimas kompensacines išmokas, ūkininkai (nederlingose žemėse ūkininkauja 74 tūkst. žemdirbių!) planavo investicijas ir finansinius srautus. Programos projektas leido ūkininkams pagrįstai tikėtis, kad 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves bus mokamos ir teisinis mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) priemonės reglamentavimas nebus keičiamas.

Juozas Baublys siūlo nediferencijuoti išmokų už nenašias žemes, kadangi dirbant 100 ha ar 500 ha žemė netampa derlingesnė

Tačiau Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių" įgyvendinimo taisyklių projektas šokiravo ūkininkus. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių" diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės nepalankumą:

- didelio nepalankumo vietovėse (toliau - DNV) kompensacinė išmoka yra 61 Eur už ha; vietovėse iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 101 ha iki 500 ha - 71 proc., nuo 501 ha - 41 proc.;
- mažo nepalankumo vietovėse (toliau - MNV) kompensacinė išmoka yra 46 Eur už ha; vietovėse iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 101 ha iki 500 ha - 77 proc., nuo 501 ha - 55 proc.

„Tokių taisyklių projektas nebuvo pateiktas susipažinti ir derinti su LNŽNA. Kyla pagrįstų klausimų, kodėl nederlingiausiuose rajonuose, kuriuose žemės našumo vidurkis tesiekia apie 30 balų, nuo 100 ha žemė tampa derlinga. Toks procentinis mažinimas numatytas pritaikius nepaaiškinamus kriterijus, tokia žemės ūkio ministerijos teikiama programa sąmoningai ir, manome, kažkieno užsakymu žlugdo nederlingų žemių ūkininkus, siekiama, kad jų ūkiai būtų sunaikinti", - teigiama LNŽNA parengtoje rezoliucijoje, kuri išsiųsta Prezidentei, Ministrui Pirmininkui ir Seimo Kaimo reikalų komitetui.

LNŽNA, nesutikdama su nauja taisyklių redakcija, reikalauja nederlingų žemių kompensacinę išmoką už 2015 metus skirti ne mažesnę kaip 2014 metais t. y. 76 eurus didelio nepalankumo vietovėse (DNV) ir 56 eurus mažo nepalankumo vietovėse (MNV). Užtikrinti, kad 2014-2020 m. kompensacinė išmoka už nenašias žemes būtų ne mažesnė kaip 76 eurai už hektarą DNV ir 56 eurai MNV.

Rezoliucijoje reikalaujama nediferencijuoti išmokų už nenašias žemes, kadangi dirbant 100 ha ar 500 ha žemė netampa derlingesnė. Paramos taisykles suderinti su LNŽNA iki balandžio 10 d., o iki balandžio 10 d. pateikti bent projektinį būsimo mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio variantą.

Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, komentuodamas susidariusią situaciją, sakė puikiai suprantąs žemdirbių poziciją, tačiau, deja, viskas atsiremia į pinigus - jų yra tiek, kiek yra. Nuo 2015 m. numatytas paramos mažėjimas nėra toks drastiškas (viceministro skaičiavimu, parama ūkininkaujantiems nenašiose žemėse mažėja apie 15 proc.), bet pakankamai reikšmingas žemdirbiams. Kasmetinės išmokos už hektarą mažinamos, kad paramos lėšų užtektų iki programos pabaigos. Laikui bėgant, galbūt bus rasta papildomų finansavimo šaltinių, kad sąlygos ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse nepablogėtų drastiškai.

„Ši parama skirta ūkininkavimo sąlygoms išlyginti. Paimkime kaip pavyzdį Varėnos ir Marijampolės rajonus. Vienur natūraliai pasėjus (ir netręšiant) gaunamas 1,5 t/ha derlius, kitur - 3,5 t/ha. Siekiant realiai išlyginti ūkininkavimo sąlygas, išmokos turėtų būti 200-230 eurų/ha, tačiau ar mūsų valstybė pajėgi skirti tokias sumas? Svarbi ir visa bendra valstybės pozicija: ar siekiama išlaikyti smulkius ūkius, gyvybingus kaimus", - svarsto A. Ežerskis.



Pasak viceministro Albino Ežerskio, mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis tikrai nėra įslaptintas, tiesiog nesinori žemdirbių iš anksto be reikalo nuvilti ar pradžiuginti, kol nėra galutinio jo varianto

„Renkami patys naujausi duomenys, viskas bus argumentuotai pagrįsta ir išaiškinta. Laiko dar yra, juk vietovių priskyrimą nenašioms žemėms pagal seną skirstymą numatoma išlaikyti iki 2017 metų", - nuramina A. Ežerskis pabrėždamas, kad ministerija visada diskutuoja su socialiniais partneriais ir ieško pačių geriausių sprendimų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai