Agropolitika
Nauji įstatymai - naujos viltys ir nusivylimai
2014-04-22

Vilnius. Mažėjant laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotams, šalies ūkininkams vis didesnė problema tampa ūkių plėtros klausimas. Žemdirbiai  džiaugiasi, kad siūlomuose įstatymų projektuose ketinama leisti be aukciono nusipirkti į jų žemes įsiterpusius valstybinės žemės lopinius, tačiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma džiugesio nekelia.

Žemė atiteks ją dirbantiems

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Faustos Viktorijos Osičnaitės, vienas iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarkos pakeitimo tikslų - riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai bei vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime.

3 Paragrafas delaval

Būtent todėl valstybinė žemės ūkio paskirties žemė be aukciono galės būti parduodama tik asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius - šiems statiniams ir įrenginiams reikalingus žemės sklypus, asmeninio ūkio žemės naudotojams bei privačių žemės sklypų savininkams - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, jeigu jie neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio ir pagal teisės aktų nuostatas negalima jų suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžio žemės sklypų. „Įsiterpę žemės plotai paprastai yra neracionalių formų, juos sunku prižiūrėti, dažnai neįmanoma prie jų privažiuoti, todėl jie yra nepatrauklūs galimiems pirkėjams", - aiškino F. V. Osičnaitė. 

Likusią laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus minėtus ir išimtinus atvejus, bus galima tik nuomoti. F. V. Osičnaitės teigimu, Vyriausybė pritarė šiam ŽŪM siūlymui, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų gegužės 1 dienos.

Nuoma neturi tapti našta

Alytaus rajone ūkininkaujantis Alytis Žilinskas džiaugiasi, kad atsiradusi galimybė be aukciono nusipirkti į jau turimos žemės plotus įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus geras sprendimas. Esą tai pagaliau leis racionaliai išnaudoti dirvonuojančią, piktžolėmis užžėlusią žemę ir žemėtvarkininkai negalės tam prieštarauti.

„Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ne visada vadovaujasi protingumo ir geranoriškumo kriterijais spręsdami nedidelių laisvų valstybinės žemės plotų panaudojimą, dabar tikiuosi kelias tam bus užkirstas", -  teigė A. Žilinskas. Dėl galimybės išplėsti ūkio plotą nuomojant laisvą valstybinę žemę A. Žilinskas nėra optimistiškai nusiteikęs. Vyriškio nuomone, net ilgalaikė žemės nuoma nėra labai geras sprendimas.

„Seniai ūkininkaujantiems ir ketinantiems toliau ūkininkauti galėtų leisti žemę išsipirkti, tada daug tvirčiau jaustumėmės"- įsitikinęs Dzūkijos ūkininkas. 

Trečius metus Marijampolės rajone, Liudvinave, ūkininkaujančio Juozo Palšio nuomone, jei valstybinę žemę bus galima išsinuomoti 25 metams, tai beveik neblogai. „Tik labai svarbu, kad ūkininkas iš karto žinotų viso nuomos laiko kainą bei galėtų įvertinti savo galimybes ir lūkesčius", - teigė J. Palšis.

Ūkininko kelią pasirinkęs vyras norėtų, kad formuojant žemės ūkio politiką, didesnis dėmesys būtų skiriamas jauniesiems ūkininkams, nes neturėdami žemės jie bus priversti pragyvenimo šaltinio ieškoti kitur. 

„Ilgalaikė žemės nuoma gerai, bet mūsų valstybės politikų sprendimai kaip orai - jų  negali ilgam prognozuoti", - teigė Anastazija Survil, augalininkystės ūkio Vilniaus rajone savininkė. Moteris norėtų, kad valstybinės žemės nuomos sąlygos būtų suformuluotos aiškiai ir palankios žemę dirbančiam žmogui. „Kitaip nuoma gali tapti nepakeliama našta ūkininkui", - tvirtino A. Survil.

Josifas Vysockis (Josif  Vysockij), su tėvu turintis augalininkystės ūkį Šalčininkų rajone, irgi džiaugiasi, kad atsiradus galimybei pirkti valstybinės žemės lopinėlius, įsiterpusius į jų valdomus žemės plotus, atkris daug problemų, norint juos privatizuoti. Tačiau galimybę nuomoti likusią laisvą valstybinę žemę ūkininkas vertina skeptiškai. „Visa geresnė žemė jau privatizuota, o likę plotai nelabai tinkami žemdirbystei, todėl jos nuoma nebus patraukli", - teigė J. Vysockis. 

Laisvos žemės nedaug

2013 metų rugpjūčio 2-sios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, orientacinis laisvos žemės fondo plotas, liksiantis patenkinus iki 2011-ųjų rugpjūčio 24-sios pateiktus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės pardavimo, būtų apie 87 tūkst. hektarų žemės.

Šių metų balandžio 1d. NŽT duomenimis, po paskiausiai patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų, daugiausia laisvos žemės fondo žemės likę Radviliškio rajone - 24,7 tūkst. hektaro (2,1 tūkst. hektaro saugomose teritorijose), Šalčininkų rajone - 15,7 tūkst. hektaro (2,5 tūkst. hektaro saugomose teritorijose), Ignalinos rajone - 13,7 tūkst. hektaro (4 tūkst. hektarų saugomose teritorijose).

Mažiausiai lasivos valstybinės žemės yra Druskininkų savivaldybėje - 0,51 tūkst. hektaro ( 0,12 tūkst. saugomose teritorijose), Joniškio rajone - 1,3 tūkst. hektaro (0,34 hektaro saugomose teritorijose), Kretingos rajone - 1,6 tūkst. hektaro (0,70 tūkst. hektaro saugomose teritorijose).  

„Minėtus laisvos žemės fondo žemės plotus sudaro ne tik žemės ūkio naudmenos, bet ir miškai bei kitos žemės naudmenos, be to, į šį plotą įskaičiuota ir žemė, kuri reikalinga nuosavybės teisėms į žemę atkurti perduoant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems žemės sklypus", - pabrėžė F. V. Osičnaitė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai