Agropolitika
Naujasis Gyvulių veislininkystės įstatymas numato esminių permainų
2018-01-31

Kaunas. Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto nariai su Žemės ūkio ministerijos atstovu aptarė Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą - jis turi praplėsti ir atnaujinti daugiau nei 15 metų galiojantį įstatymą ir prisitaikyti prie naujojo ES zootechninio reglamento.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius susitikime su Veislininkystės komiteto nariais sakė, kad šis įstatymo projektas jau trečiasis, daug jo nuostatų yra perkelta iš ES reglamento (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 2016 m. birželio 8 d. dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą - red. past.), kuris įsigalios šių metų lapkritį. Kadangi kai kurios dabartinės įstatyme esančios nuostatos nebeatitinka šio laikmečio aktualijų, todėl, rengiant įstatymo pakeitimo projektą, buvo atsižvelgta į ES reglamentą, taip pat kai kuriuos LR teisės aktus. Įstatymą numatoma pateikti Vyriausybei kovo mėnesį, o balandį įstatymas turėtų būti svarstomas Seime.

Veislininkystės komiteto nariai su Žemės ūkio ministerijos atstovu aptarė Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Naujasis Gyvulių veislininkystės įstatymas nuo senojo skirsis iš esmės. „Įstatymo projektas tikrai atspindi ES reglamentą, taigi, jeigu jis bus priimtas, pagaliau dirbsime su tuo, kas yra Europoje. Įstatymas nekartoja to, kas numatyta ES reglamente, o tik jo pagrindu papildo mūsų teisinę bazę. Gerai, nes baigsis įvairios interpretacijos", - sakė Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas.

Pagal naująjį įstatymą neliks valstybinių įmonių, mažinamas biurokratinis aparatas, jame reglamentuotas kiekvienas veislininkystės dalyvis, daugiau atsakomybės teks pripažintoms veislininkystės institucijoms (duomenų teikimas kompetentingoms institucijoms, produktyvumo kontrolės vykdymas ir t. t.). Įstatyme numatyti reikalavimai prekybai veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, jų įvežimo į Europos Sąjungą principai, reglamentuotas kilmės pažymėjimų išdavimas. Už veislininkystę taps atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nes reglamente labai išsamiai apibrėžta gyvulių veislininkystės „oficiali kontrolė". Tai, pasak E. Gedgaudo, gana didelės naujovės.

Kadangi jau ES reglamentas numato, kad gyvulių produktyvumo kontrolę arba, kaip Europoje labiau įprasta vadinti - apskaitą, gali vykdyti ir trečiosios šalys, tad privatus sektorius nuims nuo valstybės dalį funkcijų.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius konstruktyviai ir dalykiškai aptarė naujojo įstatymo niuansus su Veislininkystės komiteto nariais

E. Gedgaudas atkreipė dėmesį, kad prie naujojo įstatymo padirbėta stipriai, ir pastabų iš pripažintų veislininkystės asociacijų jam yra nedaug. Veislininkystės komiteto nariai dėl naujojo įstatymo nuostatų su V. Prusevičiumi daugiau diskutavo vienu klausimu - tai dėl žemdirbių savivaldos, t. y. dėl Žemės ūkio rūmų funkcijos. „Ankstesniame įstatyme Žemės ūkio rūmai buvo įtraukti. Todėl mes pageidautume, kad daugiau atsakomybės būtų ir pačioms asociacijoms, rūmams, kad jie būtų atsakingi, pasidalijant veislininkystės procesais, kad ŽŪR būtų kaip patariamasis, labiau girdimas balsas. Tačiau, pasirodo, tai jau politinis klausimas", - dėl vienintelio „kabliuko" įstatyme svarstė E. Gedgaudas.

L. e. p. ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis taip pat akcentavo, kad tik pačios pripažintos veislininkystės institucijos - asociacijos - gali užtikrinti Selekcijos produkcijos kokybę, didinti galvijų produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę. Veislininkystės sistemoje svarbiausias vaidmuo turi būti numatytas asociacijoms. „Pavyzdžiui, pripažinta veislininkystės institucija pripažįstama ministro įsakymu. Kad jis parašytų tą įsakymą, reikalinga komisijos išvada. Kodėl šios funkcijos, kuri naujajame įstatyme numatyta Veterinarijos tarnybai, negalėtų atlikti ŽŪR?" - svarstė S. Dimaitis. V. Prusevičiaus manymu, teoriškai tai įmanoma, nors ir gali kilti konfliktinių situacijų, jeigu institucija, vienijanti asociacijas, teiks siūlymą dėl jų pripažinimo, panaikinimo ir pan. L. e. p. ŽŪR pirmininkas į tai atsakė: „Mūsų turėta, nors ir neilga, patirtis skirstant lėšas, rodo, nėra nieko efektyviau, kaip savikontrolė. Čia visi yra profesionalai ir nėra politinio atspalvio."

L. e. p. ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis mano, kad dalį įstatyme numatytų funkcijų gali atlikti Žemės ūkio rūmai

E. Gedgaudas taip pat pridūrė, kad Veislininkystės įstatyme būtų gerai matyti visus veislininkystės sistemos dalyvius. V. Prusevičius įsitikinęs, kad dar vienas įstatymo skyrius ir institucijų išvardijimas būtų perteklinis. Įstatyme įvardytos veislininkystės sistemoje dalyvaujančios institucijos - ŽŪM, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už teisėkūrą, įgyvendinimą, koordinavimą ir visa kitą; VMVT, kuri atsakinga už veislininkystę ir oficialią kontrolę, aiškus ir pripažintų veislininkystės institucijų dalyvavimas ir kompetencijos. Veislininkystės komitetas vis dėlto nutarė teikti siūlymus įstatymo rengėjams raštu, kokias funkcijas turėtų atlikti ŽŪR, kad būtų išvengta klaidingų sprendimų veislininkystės sistemoje. Tačiau svarbiausia, kad naujasis Veislininkystės įstatymas iš esmės atspindi jų lūkesčius.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai