Agropolitika
Naujai deklaruojantys žalienas mėsinių galvijų augintojai paramos negaus
2016-05-03

Kaunas. Socialiniai partneriai Žemės ūkio ministerijai pateikė nemažai pasiūlymų dėl 2014-2020 m. KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, bet ne į visus buvo atsižvelgta. Naujai deklaruojantys pievas galvijų augintojai šioje priemonėje šiemet nelaukiami.

Mėsinių galvijų augintojai mano, kad atėjimo į ekologinį ūkininkavimą apribojimas yra neteisingas jų atžvilgiu. Sertifikuoti savo ūkius jie gali, tačiau parama tokių ūkių savininkams nenumatyta. Tik praėjusiu BŽŪP laikotarpiu ūkininkavę ekologiškai bei tęsiantys veiklą ūkininkai ir toliau gaus išmokas. 

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė asociacijos narių vardu kreipėsi į ŽŪM, prašydama pakeisti ekologinio ūkininkavimo taisykles į palankesnes galvijų augintojams. Rašte prašoma užtikrinti, kad pareiškėjai Lietuvos 2014-2020 m. KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas" galėtų dalyvauti šiais metais, įtraukdami likusius 2015 m. nesertifikuotus žalienų plotus, gaudami už juos išmokas.

„Remiantis taisyklių 8.3 punktu prisiimti naujus įsipareigojimus ir gauti paramą pagal Priemonę galima tik už sodus, uogynus, daržoves ir bulves. Deklaruojantiems pievas parama už naujus plotus neteikiama, o tai neteisinga galvijų augintojų atžvilgiu. Visiškai neatsižvelgiama į prioritetines sritis - mėsinę ar pieninę gyvulininkystę", - teigia LMGAGA direktorė.

Ir Vyriausybės, ir Nacionalinėje gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje akcentuojama ekologinės gyvulininkystės sektoriaus svarba, bet reali situacija, pasak V. Živatkauskienės, rodo kitokį požiūrį į gyvulininkystės sektorių.

Daugiau kaip 30  proc. LMGAGA narių ūkininkauja ekologiškai, gyvulius augina ekstensyviai. „Mūsų požiūriu, naujai pradedantys ūkininkauti turi turėti galimybę tai daryti ekologiškai ir gauti paramą. Ypač mūsų sektoriaus jaunieji ūkininkai, kurie perka grynaveislius galvijus - sektoriaus plėtra labai juntama. O išmokos būtų paspirtis ūkiui. Todėl reikia, kad galėtų pradėti ūkininkauti ekologiškai ir deklaruojantys žalienas, ne tik sodus ir daržus, kaip numatyta Ekologinio ūkininkavimo taisyklėse", - argumentus dėstė asociacijos vadovė.

Ekologijai ir gyvulininkystei taikomas prioritetas visose paramos priemonėse, bet išmokos už žalienas, V. Živatkauskienės vertinimu, ir taip nėra didelės (176 Eur už 1 ha). Be to, yra perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, vienas gyvulys dengia 2 ha žalienų, o už likusius ha išmokos nemokamos. Arba našiose žemėse, kur našumo balas nebūtinai atspindi realų našumą, dengimas yra tik 1,5 ha. „O jeigu dirvožemis nederlingas, yra natūralios pievos, to neužtenka. Protingas sprendimas būtų - 2-2,5 ha sertifikuotų žalienų vienamsąlyginiam gyvuliui", - sako V. Živatkauskienė.  

Todėl LMGAGA siūlo padidinti daugiamečių žolių plotą, už kurį skiriama parama iki 2 ha vienam sertifikuotam (pagal  reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus) sutartiniam gyvuliui (SG) palankiose ūkininkauti teritorijose. Kadangi vis dar nepatikslintas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis ir jis neatspindi realios ūkių situacijos, o palankiose ūkininkauti teritorijose yra nenašių pievų, ūkininkaujantys tokiose vietovėse patiria dar didesnių nuostolių.

Keistas yra ir jokia logika nepagrįstas, LMGAGA manymu, ir ekologinių SG skaičiavimas. Remiantis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, suaugusiais gyvuliais (atitikmuo 1 SG) laikomi ne jaunesni kaip šio produktyvaus amžiaus gyvuliai: arkliai - 2 metai, galvijai - 14 mėn. O „paraminėse" taisyklėse buliai, karvės ir kiti galvijai tik būdami vyresni negu 2 metų tampa 1 SG, tuo tarpu arkliai 1 SG tampa vyresni negu 6 mėn. „Tokie dvigubi standartai vienai veiklai visiškai nepagrįsti", - įsitikinusi LMGAGA direktorė.

LMGAGA taip pat prašo ŽŪM leisti pareiškėjams, dalyvaujantiems 2014-2020 m. KPP programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" įgyvendinime, dalyvauti ir priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas", gaunant išmokas už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Pasak V. Živatkauskienės, daugelis mėsinių galvijų augintojų dėl vietovės specifikos ūkininkauja nederlingose vietovėse, gano galvijus ekstensyviai, dažnai ūkininkų pievose yra ypatingos biologinės vertės pievų, šlapynių, kurių inventorizacija yra atlikta ir jos yra pažymėtos pasėliams deklaruoti skirtos programos sluoksniuose, kaip ir ekstensyviam šlapynių tvarkymui tinkantys žalienų plotai. Todėl ūkininkams, kurie nori prisiimti papildomus įsipareigojimus pagal priemones: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius", „Specifinių pievų tvarkymas" ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas", asociacija prašo ministerijos leisti tai padaryti ir mokėti išmokas už papildomus įsipareigojimus.

„Papildomų įsipareigojimų bioįvairovei išsaugoti prisiėmimas yra normali praktika užsienio valstybėse, už kurių laikymąsi mokamos papildomos išmokos. Manau, galimybė dalyvauti šiose priemonėse ekologiniam ūkininkavimui sukurtų pridėtinę vertę dėl dar darnesnio ūkininkavimo santarvėje su gamta ir nereikėtų taikyti sankcijų tokiems ūkiams dėl išartų pievų, liepiant jas atsėti biologiniu požiūriu menkaverčiais žolynais, kurių atsėjimas jau neatkuria buvusios biologinės įvairovės", - tvirtina V. Živatkauskienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai