Agropolitika
Nauja „išbuožinimo“ siūlymų banga gasdina (Fotogalerija)
2016-04-14

Vilnius. Seime gimstantys siūlymai papildomai apmokestinti žemdirbius, apriboti jų priėjimą prie europinės paramos, mažinti išmokas, drausti ūkių plėtrą, kelia žemės ūkio bendrovių pasipiktinimą. Į Seimą ėmė plaukti bendrovių vadovų laiškai, raginantys susilaikyti nuo naujos „išbuožinimo" politikos.

Didžiausios žemdirbių reakcijos sulaukė Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos paramos Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai" projektas ir Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo projektas, kurio autoriai - parlamentarai V. Vasiliauskas, O. Valiukevičiūtė, A. Dumbrava, P. Gražulis (nė vienas iš jų nepriklauso parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui).

Įstatymo projekto autoriai siūlo įtvirtinti draudimą žemės ūkio veiklos subjektams ar susijusiems asmenims, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 500 ha žemės, pretenduoti į Europos Sąjungos paramą. Jie tikina, kad toks draudimas užtikrins realią galimybę smulkiems ūkiams įsisavinti ES paramą ir padės kurtis konkurencingiems smulkiems ūkiams.

Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos paramos Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai" autoriai nesiūlo riboti priėjimo prie paramos, bet kalba apie tiesioginių išmokų apmokestinimą, kai jų dydis vienam ūkiui viršija 80000 eurų (iš esmės tai tie patys 500 ha).

 Ar stambieji skriaudžia smulkiuosius?

Trečiadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos išplėstiniame prezidiumo posėdyje kalbėta apie tai, jog panašaus pobūdžio triukai kartojasi prieš kiekvienus Seimo rinkimus: stambiesiems prikišama, kad jie vos ne visą paramą pasiima, o smulkieji lieka be nieko.

Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, realybė yra kitokia. Tiesioginės išmokos skiriamos už deklaruotus plotus. Pagal jų dydį, kurio pagrindinis kriterijus yra hektaras, o ne ūkis, stambieji ūkiai smulkesniųjų nė kiek nenuskriaudžia, o nuo 2014 m. netgi priešingai (pavyzdžiui, pernai tiesioginių išmokų (be susietųjų) 1 ha stambiesiems teko apie 105 eurai, ūkiams iki 30 ha - po 151 eurą, o jei dar ūkininkas jaunasis ir smulkus - po 197 eurus).

Pernai daugiau kaip 500 ha naudojamos žemės deklaravo 496 ūkiai. Iš jų 224 bendrovės ir 272 ūkininkai. Deklaruoti plotai sudarė 531 tūkst. hektarų (apie 18,5 proc. viso deklaruoto ploto), o tiesioginių išmokų už plotus jiems priskaičiuota 55,7 mln. eurų arba 15,7 proc. nuo visos šių išmokų sumos. Tokiu būdu šiems, daugiau kaip 500 ha žemės naudojantiems ūkiams, išmokų suma, palyginus su ūkių grupe iki 30 ha, sumažinta 24,5 mln. eurų arba 30,5 proc.

„Tiesioginių išmokų už plotus smulkesnieji ūkiai deklaruotam ploto vienetui gauna daugiau nei ūkiai, naudojantys 500 ar 1000 ir dar daugiau ha žemės. Tai daryti ES valstybėms narėms leidžia 2014-2020 m. priimti Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentai. Už pirmuosius iki 30 ha ūkiams Lietuvoje 2014-2020 m. numatyta išmokėti 467 mln. eurų. Tai beveik tiek pat, kiek investicijoms į žemės ūkio valdas. Ar tos lėšos bus efektyviai išleistos, ar bus pasiekti ES BŽŪP tikslai (konkurencingi, tvarūs, modernūs ūkiai, patrauklios darbo vietos) parodys artimiausia ateitis", - sakė J. Kraujelis.

Smulkiųjų ūkių problema egzistuoja

Paskutinio žemės ūkio struktūros tyrimo, atlikto 2013 m., rezultatai rodo, kad Lietuvoje buvo beveik 172 tūkst. ūkių. Per 10 metų jų sumažėjo 100 tūkst. arba 37 proc. Ūkiai, kurių dydis iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, sudarė 75,6 proc. visų ūkių, nors jie naudojo tik 18,2 proc. žemės. Beveik 130 tūkst. ūkių vidutinis vieno ūkio dydis Lietuvoje buvo 4 ha. Ūkių skaičius Lietuvoje (įvertinus analogiškų tendencijų rezultatus Latvijoje ir Estijoje) ir toliau mažės, ūkiai stambės.

Kaip nurodoma LŽŪBA pažymoje, politikų valia labiau remti smulkiuosius gali tik laikinai sulėtinti šį procesą. Tam, kad ūkis išsilaikytų, jame dirbantys turi gaminti atitinkamą kiekį produkcijos. Žemės ūkio struktūros tyrimo duomenis rodo, kad Lietuvoje net 110 tūkst. ūkių (tai yra 64 proc. visų ūkių) per metus vidutiniškai pagamina tik po 1548 eurus standartinės produkcijos. Vidutiniškai viename tokiame ūkyje dirba apie 2 žmones. Todėl vidutiniškai vienam tenka per metus vos po 750 eurų standartinės produkcijos. Standartinė produkcija tai dar nėra grynosios darbo pajamos. Minėtoje sumoje yra nemaža dalis materialinių išlaidų. Todėl išgyventi dirbant tokiame ūkyje ypač sunku.

Pagal 2015 m. deklaravimo duomenis, Lietuvoje buvo 97 tūkst. ūkių, kurių vidutinis dydis - vos 4 ha. Tokių ūkių per tris metus sumažėjo apie 30 tūkst. Pernai buvo 67 tūkst. ūkių, kurių vidutinis dydis - vos 2,7 ha.

Kaip nurodoma LŽŪBA pažymoje, tiesioginių išmokų už plotus 1 ha jie gauna ne mažiau, o daugiau. Ir vienam sąlyginiam darbuotojui jų tenka nemažiau, tačiau produkcijos ploto vienetui - tris kartus mažiau. Pasak J. Kraujelio, šiems ūkiams (žinoma, tik turintiems realias perspektyvas) jau daug anksčiau turėjo būti numatyta reali paramos programa. Tačiau dabartinius politikų siūlymus uždrausti net pretenduoti į paramą stambesniems kaip 500 ha ūkiams, neatsižvelgiant į juose sukuriamas gerai apmokamas darbo vietas žmonėms, tą paramą skiriant smulkiesiems ūkiams, LŽŪBA vertina kaip labai žemo lygio populizmą.

„Ūkiui, kurio dydis 2,7 ha, investicijos įmanomos tik teoriškai ir tik rinkimų kampanijos metu. Realiam rėmimui yra speciali Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė, ir ne viena. Kam imtis draudimų?"- klausė J. Kraujelis.

Siūlymas drausti - nei logiškas, nei teisėtas

Dėl siūlymo drausti žemės ūkio veiklos subjektams, nuosavybės teise valdantiems daugiau kaip 500 ha, pretenduoti į ES paramą, LŽŪBA jau kreipėsi į Prezidentę, Vyriausybę, parlamentą ir Žemės ūkio ministeriją, nurodydama pragaištingas tokio draudimo pasekmes. Bendrovių asociacija atkreipia dėmesį, kad valstybės narės turi teisę nustatyti, kam tiesioginės išmokos galėtų būti neskiriamos (pavyzdžiui, oro uostams, geležinkelio, sporto ir pramogų įmonėms), tačiau tai jokiu būdu nesusiję su valdomu žemės plotu.

Ką toks draudimas gali reikšti konkrečiam ūkiui, iliustruoja buvusio Seimo nario, Skuodo rajono Gėsalų žemės ūkio bendrovės vadovo Edvardo Karečkos laiškas Seimo nariams. Gėsalų bendrovėje dirba 46 darbuotojai, jiems per metus išmokama 383 tūkst. eurų (vadovas pripažįsta, kad tai mažai). Bendrovė 2015 m. sumokėjo 318 tūkst. eurų mokesčių. Dėl žemų pieno, galvijienos supirkimo kainų susidarė 316 tūkst. eurų nuostoliai, apyvartinių lėšų nebėra.

„Man žemės ūkyje išdirbus 48 metus, nesu matęs tokios panikos... Priėmus šitą įstatymą, bendrovė netektų teisės į ES paramą ir tiesiogines išmokas. Lieka viską uždaryti ir 46 šeimoms eiti prašyti pagalbos iš valstybės", rašo E. Karečka.

Išmokų apmokestinimas prieštarauja politikos tikslams

LŽŪBA, vertindama rezoliucijos projektą dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo, nurodo, kad tai prieštarauja Lisabonos sutarties nuostatai didinti žemės ūkio našumą bei užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas.

Bendrovių asociacija pabrėžia, kad Lietuva negavo reikalauto dydžio tiesioginių išmokų ir jos net 2020 m. bus apie 25 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES, todėl jų apmokestinimas sunkiai pagrindžiamas.

Pagal sąnaudas 1 ha Lietuva yra paskutinėje ES vietoje. Apmokestinus išmokas, kurių tikslas - pajamų palaikymas, dar labiau sumažėtų investicijų žemės plotui šaltinis.

„Kadangi rezoliucijos bendroji nuostata - apmokestinti išmokas, kurios priskaičiuojamos už plotą, didesnį nei 500 ha, tai 496 ūkiams apmokestinamosios pajamos padidėtų 38 mln. eurų. Apmokestinus jas 5 proc., į Stabilizacijos fondą būtų pervesta vos 1,9 mln. eurų. Tai irgi jokios problemos neišspręstų. Keliais eurais sumažėtų išmoka, kuri ir taip mažesnė", nurodoma LŽŪBA pažymoje.

Anot J. Kraujelio, paskutiniųjų metų bendro pajamų mažėjimo akivaizdoje išmokų apmokestinimas nepateisinamas nei ekonomiškai, nei politiškai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai