Agropolitika
Melioracijai ir toliau teks podukros vaidmuo?
2018-01-29

Kėdainiai. Vyriausybė numačiusi iki 2020 metų perduoti melioracijos įrenginius jų naudotojams. Žemdirbiai ir melioracijos įmonių specialistai spėlioja, kokią dalį įrenginių žemės savininkai gaus dovanų ir kaip bus užtikrintas jų priežiūros finansavimas. Apie tai diskutuota Kėdainiuose vykusiame žemdirbių forume.

Žemdirbių forumas „Melioracijos sistemos: kaip valdysime, naudosime, naujinsime ir finansuosime" sulaukė apie 80 dalyvių. Vienas iš forumo organizatorių, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas sako, kad nėra paprasta perduoti melioracijos įrenginius jų naudotojams nėra, neišsprendus tolesnės jų priežiūros ir finansavimo klausimų, nes nuo to priklauso, ar melioracijos sistemų būklė ir jų funkcionavimas pagerės.

Anot Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktoriaus Dainiaus Kižausko, labiausiai nuogąstaujama, kad perdavimas nebūtų priverstinis, ir kad jo nelydėtų priverstiniai mokesčiai

„Ne tie laikai, kad žemdirbiai pasitikėtų valdžia. Nuogąstaujame, kad turtas bus priverstinai perduotas, o vėliau priverstinai apmokestintas. Kol pertvarkos modeliai dar neparengti, suskubome patys teikti savo pasiūlymus", - kalbėjo D. Kižauskas.

Kritiška melioracijos statinių būklė

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių balansinė vertė sudaro 1 mln. 162 tūkst. eurų. Vidutinis visų statinių nusidėvėjimas sudaro apie 70 proc. Iš sausinimo sistemos įrenginių labiausiai nusidėvėję yra magistraliniai grioviai - 84 proc., apsauginių griovių nusidėvėjimas sudaro 100 proc., drenažo rinktuvų - 61 proc. Iš hidrotechnikos statinių prasčiausia yra pralaidų būklė - nusidėvėjimo lygis 68 proc., reguliatorių - 75 proc. Iš kitų melioracijos statinių prasčiausios būklės yra drėkinimo siurblinės, kurių nusidėvėjimas siekia 79 proc.

Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, melioracijos turtas nyksta, jo būklė tragiška ir apgailėtina. 2017-ųjų sezonas akivaizdžiai parodė, kad drenažo sistemos prastai funkcionuoja.

„Apie pusė visos drenažo sistemos funkcionuoja 40-30 proc. pajėgumu. Tai rimtas signalas, kad norint intensyviai naudoti sistemas, į jas būtina investuoti. Iš 2,5 mln. nusausintų hektarų apie 2 mln. ha drenažo būklė kritiška, jo amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Būtina rekonstruoti sistemas ir didinti pajėgumus", - sakė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis

Jo nuomone, laikantis nuoseklumo, valstybė turėtų pirmiausia sutvarkyti melioracijos turtą, o po to jį „išvalstybinti". Dabar elgiamasi priešingai: iš pradžių norima jo nusikratyti, o po to kalbėti apie valdymo optimizavimą.

Ar tiltai, polderiai, grioviai atiteks ūkininkams?

Melioracijos turtas - tai ne vien drenažas ir grioviai. „Melioratoriai yra pastatę apie 1,5 tūkst. tiltų, ir vien dėl to, kad juos statė, šie statiniai ir toliau laikomi melioracijos turtu, nors tiltai yra kelio statiniai. Juos, kaip ir vietinius kelius, turėtų prižiūrėti savivaldybėms", - kalbėjo K. Sivickis.

Kam atiteks polderiai? Jie saugo nuo žalingo vandens poveikio gyvenvietes ir miestus. Tai strateginės reikšmės objektai. Jie palaiko vandens režimą pievose, kur peri paukščiai. Anot K. Sivickio, perduoti juos ūkininkams ar savivaldybėms nelogiška. „Jų svarba auga, nes kai potvyniai Lietuvoje per metus vyksta jau 4-5 kartus. Pylimai, siurblinės turėtų priklausyti valstybei", - sako Melioracijos įmonių vadovas.

Iš įvairių šalies rajonų į forumą suvažiavo apie 80 dalyvių

Magistraliniai grioviai, einantys per vieno savininko žemę, su juose esančiais hidrotechniniais statiniais, jau šiuo metu priklauso tos žemės savininkui. Kaimyninėje Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse magistraliniai grioviai, kurių ilgis daugiau kaip 5 km ir baseino plotas daugiau kaip 10 kv. km, su juose esančiai hidrotechniniais statiniais, priklauso valstybei, visi kiti likę magistraliniai grioviai su juose esančiais hidrotechniniais statiniais priklauso savivaldybėms.

Lietuvoje magistraliniai grioviai gilūs - 2-3 m gylio, juose daug pralaidų, greitviečių, slenksčių ir kt. statinių. Apie 80 proc. jų nusidėvėję, šlaitai pilni sąnašų, žiotys apsemtos. Jų priežiūrai, remontui, rekonstrukcijai reikia specialios technikos, kurią melioratoriai patys gamina. Neprotinga būtų juos išdalyti ruožais po 5 km, kaip tai padarė latviai, nes efektyvumas nulinis.

Iš Vyriausybės programos įgyvendinimo plano

4.5.3. Darbas. Melioracijos sistemų nuosavybės santykių ir atsakomybės pertvarkymas


1

Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelio parengimas

2018 m. II ketv.

ŽŪM


2

Melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelio įteisinimas pakeičiant Melioracijos įstatymą

2018 m. IV ketv.

ŽŪM


Rodikliai


2016 m.

2020 m.




Valstybei priklausančių melioracijos statinių dalis, proc.

46

0




Vyriausybės programos planą rasite čia

Daugiau kaip 60 proc. griovių įtraukta į valstybės paviršinių vandenų kadastrą. Tai vadinamieji reguliuojami upeliai, kurių negalima nei tvarkyti, nei rekonstruoti. Gavę tokį griovį dovanų, ūkininkas ar savivaldybė pražus.

K. Sivickis suabejojo, ar tikslinga perduoti savivaldybėms magistralinius griovius, nes tuomet Vyriausybei reikėtų didinti dotacijas savivaldybėms šių griovių eksploatavimo ir rekonstravimo darbams. Orientacinė perduodamų savivaldybėms magistralinių griovių su juose esančiais hidrotechniniais statiniais vertė sudarytų 202 mln. eurų.

Kas tvarkys tvenkinius?

Tvenkiniai buvo statyti žemės ūkio tikslais, Lietuvoje jų yra apie 250. Gylis nuo kelių iki keliolikos metrų. Trečdalis užtvankų yra blogos būklės, kasmet įvyksta avarijų, jų tikimybė auga. Dalis avarijų įvyksta dėl priežiūros klaidų, kompetencijos stokos.

„Savivaldybėms galima būtų perduoti užtvankas, kurių patvankos aukštis ne didesnis kaip 4 metrai. Tiesioginiams šių užtvankų naudotojams (hidroenergetika, žuvivaisa, rekreacija) būtina pavesti atlikti priežiūros darbus, šių užtvankų remonto darbus finansuoti savivaldybių lėšomis, o rekonstravimo darbus finansuoti ES paramos ir savivaldybių lėšomis“, – sakė K. Sivickis.

Didesnieji tvenkiniai turėtų priklausyti valstybei, nes vandenų išteklių valdymas - valstybės prerogatyva.

Ministerija siūlys pasirinkimo alternatyvas

Diskusijose kalbėjęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad sprendžiant melioracijos ūkio ateitį, neįmanoma apsieiti be savivaldybių dalyvavimo. „Būtų neatsakinga ir netoliaregiška perduoti magistralinius griovius ruožais skirtingiems savininkams. Tai tolygu magistralę Kaunas-Vilnius perduoti žemės savininkams ir patikėti ją tvarkyti. Magistraliniais grioviais turi rūpintis valstybė, rasti išteklių jų priežiūrai", - sakė A. Macijauskas.

Rinktuvus jis pasiūlė perduoti savivaldybėms, kuri galėtų užtikrinti skirtingų savininkų žemėje išsidėsčiusių statinių funkcionavimą. Jam pritarė Kupiškio ūkininkas Antanas Dobrovolskis, perspėjęs neatiduoti didžiųjų rinktuvų privatiems asmenims.

A. Macijauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai bus perduoti ne nuomininkams, žemės savininkams, kurių yra apie 600 tūkst., todėl ir juos reikėtų įtraukti į šių klausimų svarstymą, kad jie neatsidurtų prieš faktą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį į griovių-reguliuojamų upelių problemą, nes dėl jų painaus ir neaiškaus statuso ūkininkas nepajėgūs jų prižiūrėti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ragino valdžią elgtis sąžiningai žemdirbių atžvilgiu, neužkrauti jiems visos melioracijos ūkio naštos. „Per 27 metus melioracija iš valstybės paramos gavo riestainio skylę“, – sakė J. Talmantas

Forume dalyvavęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas informavo, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto paprašyta parengti studiją ir pristatyti keletą alternatyvių melioracijos valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelių. Kai šie modeliai bus pateikti, tuomet diskusijos bus vaisingesnės.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pritarė nuomonei, kad tiltai turėtų būti perduoti kelininkams, o polderiais, kaip išskirtinės svarbos statiniais, galėtų rūpintis valstybė

Fondas melioracijos darbams finansuoti

Vienas iš šaltinių melioracijos darbams finansuoti galėtų būti specialus melioracijos ir kaimo vandentvarkos fondo įkūrimas. Jame kauptųsi žemės ir vandens telkinių savininkų, naudotojų, ūkininkų, kelininkų, miškininkų, t. y. visų fizinių ir juridinių asmenų, kurie turi naudos iš melioruotų plotų, įmokos. Tai nenauja idėja. Kadaise buvo parengta net 12 tokio fondo projekto variantų, tačiau ankstesnės vyriausybės jiems nepritarė.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius siūlė, kad įmokas į fondą mokėtų kuo daugiau asmenų, t. y. ir energetikai, ir karo pramonės įmonės, ryšininkai. Pasak J. Sviderskio, vietinių kelių priežiūra neturėtų būti finansuojama šio fondo lėšomis. A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad 1 ha sutvarkymas kainuoja apie1-4 tūkst. eurų, tad mokėdami po 10-20 eurų nuo ha, ūkininkai fondą sulauptų maždaug po 300 metų. Todėl būtina kuo labiau plėsti mokestinę bazę.

Pasak K. Sivickio, tvarkyti melioraciją būtų lengviau susivienijus baseino principu į bendrijas ar asociacijas, o pinigus naudoti iš Fondo. „Kai kurie įsivaizduoja, kad iš fondo bus galima finansuoti ir valstybės statinių priežiūrą. Aš su tuo nesutikčiau", - sakė K. Sivickis.

Anot viceministro A. Bogdanovo, įmokos į fondą galėtų būti renkamos kartu su žemės mokesčiu. Įmokas turėtų mokėti visi, kas turi žemės ir kas naudojasi ja, įskaitant sodininkų bendrijas, gyvenamųjų namų kvartalus, kelininkus, krašto apsaugos subjektus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai