Agropolitika
Melioracija. Skęstančiųjų gelbėjimas taps jų pačių reikalu
2017-10-13

Kaunas. Melioracijos įrenginius galima vadinti dirbamos žemės kraujotakos sistema. Šiųmetės meteorologinės sąlygos bei Vyriausybės ketinimai perduoti juos žemės savininkams verčia žemdirbius garsiau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria imdamiesi tvarkyti drenažo įrenginius, melioracijos griovius. Daug rūpesčių kelia ir sureguliuotų upelių apsauga.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, melioracijos problemos šiemet atsivėrė visu „gražumu". Dar didesnis nerimas apima Vyriausybei patvirtinus programos įgyvendinimo ateinančių metų planą, kuriame melioracijai numatyta net 1 mln. eurų mažiau lėšų.

„Žemės ūkio ministerija planuoja privatizuoti melioracijos įrenginius, tačiau beveik visi ūkininkai ir be šio sprendimo patys drenažą tvarko, griovius valo. Tačiau kas iš to? Dabartinė situacija parodė, kad kai nefunkcionuoja visa sistema, nėra kur vandeniui nutekėti", - sako pirmininkas. Anot jo, už savo valdos ribų ūkininkas neturi teisės kirsti krūmynų. Tai palanku bebrams, kurių renčiamos užtvankos sukelia vandenį, jis iš laukų nebeišteka. Taip ūkininkų tvarkymasis savo žemėje netenka prasmės.

J. Talmantas įsitikinęs, jog pagrindinė priemonė, kuri galėtų padėti šalyje palaipsniui išspręsti melioracijos problemas - penkiskart padidinti valstybės lėšas melioracijai.

„Pinigai turėtų būti skiriami savivaldybėms, kurios organizuotų melioracijos įrenginių priežiūrą ir atnaujinimą", - svarsto J. Talmantas. Jis sako, jog esant dabartiniam finansavimo lygiui savivaldybės per metus tik vieną kitą pralaidą pajėgios rekonstruoti.

Sureguliuoti upeliai - žemdirbių galvos skausmas

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis teigia, jog didžiuliu galvos skausmu ūkininkams tapo melioracijos griovių funkciją atliekančių sureguliuotų upelių priežiūra.

„Ištiesinti upeliai - didelė problema. Iš esmės tai melioracijos grioviai, kurie yra dalis visos melioracijos sistemos, išnešančios pagrindinį vandenį iš laukų. Bet jie turi pavadinimus. Vadinasi, jiems taikomi tie patys gamtosauginiai reikalavimai: negalima medžių kirsti be apskaitos, aplinkosauginių projektų", - sako S. Daniulis.

Anot pašnekovo, situacija nevaldoma tampa tuomet, kai šie melioracijos grioviai-upeliai, kuriuos ūkininkai valo, kerta krūmynus, pasiekia mišką ar net nediduką savaiminės kilmės miškelį. Tai jau teritorija, kurioje jokių valymų vykdyti ūkininkas teisės neturi, nes 5 metrų upelio valymas traktuojama kaip plynas kirtimas.

„Bebrų užtvankos, apžėlę upelių pakrantės trukdo vandeniui tekėti. Rinktuvais ateina vanduo iki tos vietos iš dirbamų žemių, kur užaugęs miškelis, ir viskas. Bet juk neveikianti sistema lygiai taip pat ir mišką semia. Ir jam patvinę plotai žalą daro, ne tik pasėliams. Taigi ne tik ūkininkui, bet ir miškininkui problema turėtų rūpėti", - įsitikinęs asociacijos pirmininkas.

Pasak S. Daniulio, šis ruduo tai akivaizdžiai parodė. „Kur gerai melioracija veikė, situacija valdoma, tačiau kur eina per miškus, kur šiukštu pirštu paliesti, laukuose vanduo stovi. Čia kaip su namu. Įsirenk name kad ir auksinę santechniką, bet jei lauko kanalizacija užsikišusi, jokios iš to naudos", - aiškina jis.

Savo dirbamose žemėse S. Daniulis su šia problema irgi susidūrė. Nors visas su melioracijos griovių, įrenginių priežiūra susijusias pareigas, priklausančias nuo žemės savininko, tikina skrupulingai atliekąs, šį rudenį skauduliai ypač atsivėrė. Mat pro jo valdas tekanti Straugėlė ir yra tasai sureguliuotas upelis.

„Programos vykdomos dumblėjantiems ežerams valyti, tačiau pavalomos truputį tik upelio žiotys ir tiek. Išleidžiami milijonai, o rezultato nėra. Ar ne tikslingiau būtų skirti lėšų visai upelio vagai išvalyti?" - mintimis dalijasi LEŪA pirmininkas.

Jis tikina, jog dėl tokių sureguliuotų upelių, kuriuos ūkininkai tvarkyti imasi, nemenkų nemalonumų su aplinkosaugininkais iškyla. Ir ne tik savo iniciatyva žemdirbiui sugalvojus apie griovį-upelį apgenėti, bet net su atsakingomis instancijomis suderinus nesusipratimų neišvengiama.

Siūlo pigesnį būdą

Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas, valdantis apie 1000 ha, jau 15 metų kryptingai vykdo melioracijos darbus.

Ūkininkas be prievolių tvarko ir valo po žeme esančias melioracijos sistemas, priežiūri griovius. Neseniai laukuose, kuriuose melioracija nebuvo įrengta, 7 ha žemės vamzdynus suklojo.

Prieš keletą metų įsigijo specialią melioracijos vamzdynų valymo (plovimo) įrangą, kuria du kartus per metus po keliasdešimt ar daugiau hektarų sutvarko.

Sako, kad nuo pat pradžių buvo nusiteikęs prieš melioracijos asociacijų kūrimą. „Asociacijos nevalo senų sistemų, o ant viršaus naujas kloja. Ne tokiu požiūriu reikėtų vadovautis, nes čia tik lėšų švaistymas, pinigų kišimas į žemę. Tvarkome seną vamzdyną ir matome, kad iš esmės jis geras. Nieko tam drenažui po žeme nenutinka, jis nesugenda. Tik kadangi užsikimšęs, būtina išvalyti. O išvalyta sistema funkcionuoja gerai", - savo nuomonės tvirtai laikosi A. Kižauskas.

Norėdamas kitiems ūkininkams šias savo tiesas konkrečiais pavyzdžiais įrodyti, rengiasi savo ūkyje organizuoti seminarą. Svarsto galimybę ir įmonę kurti, melioracijos vamzdynų valymo paslaugas teikti.

„Vyriausybė apie ūkininkų pareigas, prievoles dėl melioracijos įrenginių priežiūros kalba. Latvijoje buvo nueita kitu keliu ir manau, kad jis pasiteisino. Tiesiog buvo suteikta parama - ūkininkas, pirkdamas šiam tikslui skirtą įrangą, gavo kompensaciją", - sako pašnekovas.

Jis teigia nesuprantantis, kodėl jis ar kitas savo laukuose melioraciją susitvarkęs ūkininkas dar kažkokia papildoma rinkliava turėtų būti apkraunamas.

Melioracijos našta valstybei per sunki

„Ta situacija, kurią turime šiandien, yra ne vienų metų problema. Ji netenkina nei valstybės, nei žemės savininkų, nei savivaldybių, kurios patikėjimo teise melioracijos statinius valdo ir prižiūri. Melioracijos sistemos daug kur susidėvėjusios. Ir dėl elementarios priežiūros nebuvimo, ir dėl kitų priežasčių", - sako Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas.

Pastaraisiais metais melioracijai iš šalies biudžeto kasmet skiriama apie 10,5 mln. eurų. Valstybės biudžeto sandaros projekte 2018 metams melioracijos sistemų priežiūrai ir remontui numatyta 9,4 mln. eurų.

Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojamos melioracijos įrenginių remonto ir priežiūros išlaidos. Melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti valstybės biudžeto lėšų neskiriama nuo 2012 metų.

V. Vitukynas pripažįsta, jog viena iš prastą melioracijos sistemos būklę lemiančių priežasčių - nepakankamas valstybės finansavimas.

„Valstybės finansinės galimybės yra ribotos. Jos skiriamos lėšos sudaro trečdalį poreikio", - teigia V. Vitukynas. Pasak jo, pagal savivaldybių pateiktą informaciją, reikėtų 45 mln. eurų.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 m. pabaigos valstybei priklausančius melioracijos statinius perduoti jų tiesioginiams naudotojams. Planuojama, kad 2018 m. I ketvirtį bus parengta Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelių galimybių studija.

Sureguliuoti upeliai - derybų objektas

„Žemės ūkio ministerija griežtai laikosi savo pozicijos dėl sureguliuotų upelių, kaip vienos iš funkcionuojančių melioracijos sistemos dalių, priežiūros reikalavimų tam, kad būtų išlaikyta subalansuotai žemdirbystei tinkama melioruotų plotų būklė", - sako V. Vitukynas.

Jis pabrėžia, jog Aplinkos ministerijai ne kartą siūlyta pakeisti Vandens įstatymo nuostatas, konkretiems vandens telkiniams keliant ne tokius griežtus tikslus. Taip pat siūloma pakeisti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles, numatant, kad sureguliuotoms upėms bei upeliams, kurie įrašyti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (melioracijos grioviams), nebūtų nustatomos apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos.

***

Sureguliuoti upeliai ir grioviai yra viena iš valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų dalių, kuri turi būti tinkamai prižiūrima. Šalyje yra 15 218 km sureguliuotų upių ir upelių (melioracijos griovių), turinčių upelių pavadinimus. Jie daro įtaką nuleidžiant vandenį nuo 1 414 950 ha nusausintos žemės arba nuo 55 proc. viso šalyje drenažu sausinamo ploto (bendras magistralinių griovių ilgis sudaro 52 486 km).

Šie sureguliuoti upeliai (vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėmis) yra apskaitomi kaip melioracijos grioviai, kurie išsidėstę melioruotoje žemėje ir yra viena iš melioracijos sistemos dalių.

Melioracijos įstatymas ir melioracijos techniniai reglamentai nurodo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius taip, kad dėl jų gedimo nebūtų padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

Tačiau dėl teisės aktų nesuderinamumo padaroma žalos melioruotos žemės savininkams, įrengtai ir veikiančiai melioracijos sistemai (taip pat ir valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams), pabloginamos ūkininkavimo sąlygos žemdirbiams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai