Agropolitika
Mažosios bendrijos praranda patrauklumą
2014-12-15

Vilnius. Prieš porą metų kaip grybai po lietaus pasipylusios mažosios bendrijos (MB) priverstos stabtelėti. Iš naujo įvertinti poreikius ir galimybes jas verčia parlamento sprendimas taikyti socialinio draudimo įmokų lengvatas tik vienus metus. Mažųjų bendrijų savininkai įsitikinę, kad verslo pradžiai vienų metų nepakanka. Ypač, jeigu veikla susijusiu su žemės ūkiu.

Euras ateina - lengvata išeina

Nuo kito mėnesio tiek mažosios, tiek ūkinės bendrijos bei individualios įmonės SODRAI įmokas mokės ne nuo išimamų asmeniniams poreikiams lėšų sumos, bet nuominimalios mėnesinės algos, net jeigu jokių pinigų neuždirba. Lengvata palikta kelioms išimtims: pradedantiesiems, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, apdraustiems socialiniu draudimu pagal darbo sutartį ir jaunesniems nei 29 metų amžiaus. Visais kitais atvejais privaloma mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumų ne mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga (MMA - 1035 Lt).

Tokia žinia labiausiai nusivylė mažosios bendrijos, prieš dvejus metus lengvatų pastūmėtos pasirinkti, kaip tada manyta, palankiausią verslo formą. Šiandien ne vienas abejoja savo pasirinkimu ir svarsto, ką toliau daryti, kai lengvata pirminiam startui išnaudota, o verslas neįsibėgėjęs.

Mėsos perdirbimo įmonę turintys panevėžiečiai Marcinkevičiai vieni iš tų, kuriems ši žinia aptemdė šventinę nuotaiką. Kažkiek ūkininkavę ir dirbę pagal patentą, prieš dvejus metus jie išplėtė veiklą ir įkūrė mažąją bendriją. Nedideli mokesčiai, ribota civilinė atsakomybė skatino rinktis būtent šią verslo formą, tačiau dabar savo pasirinkimu buvę ūkininkai nėra užtikrinti.  

„Ir euras įvedamas, ir SODRAI įmoka didėja - ne kokios naujametinės dovanos. Visokios mintys sukasi galvoje, svarstome, ką toliau daryti, ką pakeisti. Kaip nuspręsim, dar neturiu atsakymo, tačiau įmokos skaičiavimas nuo minimalaus atlyginimo neramina. Būna laikotarpis, kai apyvartos beveik nėra, ypač sausio, vasario mėnesiais, kaip tada sumokėti", - svarsto Laima Marcinkevičienė, neatmesdama galimybės, kad toks išbandymas gali ne tik pakenkti, bet ir sužlugdyti įsibėgėti nespėjusį verslą. 

Kad SODROS įmokos nuo minimalaus atlyginimo skaudžiai atsilieps mažosioms bendrijoms, sako ir MB „Sūrininkų namai Dargužiuose" vadovas Valdas Kavaliauskas: „Sūrininkų namai nuo lapkričio iki kovo pabaigos iš viso nedirba, apie kokią apyvartą ir pelną galima kalbėti. Jei reikės mokėti ir už tą laiką, kai nedirbame, nebus iš ko".

Pasak V. Kavaliausko, mažoji bendrija buvo įkurta tam, kad būtų galima realizuoti susikooperavusių sūrininkų produkciją. Jie šioje bendrijoje patys nedirba, o tik sezono metu pasamdo keletą darbuotojų. Ūkininkas pripažįsta, kad kurdami MB neįsigilino, ar lengvata ilgalaikė, tad dabar gali tekti stabdyti veiklą arba perorganizuoti į UAB, nes kai kuriais atžvilgiais ji dabar pranašesnė už MB.

Startui vienų metų per mažai

Prieš pusantrų metų įregistravęs MB „Česlovo ūkis" jurbarkietis Česlovas Petraitis dabar jau gali atsipūsti. Netekto darbingumo pensiją gaunantis vyriškis socialinio draudimo įmokas privalės mokėti tik nuo savo poreikiams išimamų sumų. Jeigu Seimas tokios išimties nebūtų numatęs, veislinių triušių auginimo verslas jurbarkiečiui būtų tapęs tikru išbandymu, nes pasinaudojęs valstybės parama jis įsipareigojo tris metus išlaikyti susikurtą darbo vietą.

Česlovas Petraitis gavęs šiek tiek paramos įsigijo naujus triušių auginimui skirtus  gardus, kitą  reikalingą įrangą. Dabar augina netoli šimto veislinių triušių, ir nors pelno dar negauna, džiaugiasi turėdamas veiklos

„Nesuprantu, kur žiūri vadovaujančios galvos, ekonomistai. Žmonės susikuria darbo vietą, kiek uždirba, tiek, bet iš valstybės paramos neprašo, kam juos žlugdyti. Jeigu man reikės mokėti nuo minimalios mėnesinės algos, tada viskas, nežinau, ką darysiu. Verslas žemės ūkyje lėtesnis nei kitur. Čia norint parduoti, reikia užauginti. Kol kas dirbu be atlyginimo", - prieš Seimui paskelbiant verdiktą nerimavo Č. Petraitis, baimindamasis, kad neturės ne tik iš ko mokėti privalomų įmokų, bet ir galimybės nutraukti veiklą.

Seimui palikus galioti SODROS įmokos lengvatą nedarbingiems asmenims, jurbarkietis džiaugiasi galėsiąs toliau ramiai planuoti ūkio veiklą, veisti, auginti ir realizuoti veislinius triušius. Jų ūkyje kol kas netoli šimto, tačiau verslininkas planuoja auginti bent jau keturis šimtus. Baigęs Žemės ūkio akademiją, Česlovas daugelį metų dirbo inžinieriumi, vadovavo įmonėms, važinėjo po pasaulį, tad ir liga jo nepalaužė, o suteikė jėgų užsiimti širdžiai miela veikla.

Specialisto komentaras

Ar mažoji bendrija, kuri šiuo metu negauna pelno ir dėl sezoniškumo nevykdo veiklos (sulčių spaudimas, sūrių realizacija), nuo sausio 1 d. SODRAI mokės įmokas nuo išimamų asmeniniams poreikiams lėšų sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga?

Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas:

Nuo savo poreikiams išimamų sumų (netaikant reikalavimo mokėti įmokas nuo sumų ne mažesnių nei MMA) socialinio draudimo įmokas gali mokėti tik asmenys, jei socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, arba jie yra sumokėję įmokas, kaip individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra samdomą darbą dirbantys asmenys, arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, arba jei individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Visais kitais atvejais darbingo amžiaus asmenys privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumų ne mažesnių nei MMA.

Paminėtina, kad jei MB registruoja mokesčių inspekcijoje veiklos nevykdymą, tai veiklos nevykdymo laikotarpiu socialinio draudimo įmokų mokėti nereikia.

***

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje veikia 5603 mažosios bendrijos. Iš šio skaičiaus 2633 MB įregistruotos 2013 m., o 1868 - per 2014 metus (iki gruodžio 15 d.).

Šiemet 70 mažųjų bendrijų persitvarkė į kitų teisinių formų įmones (dažniausiai UAB), pernai tokių buvo 27. Pastebimas atvirkščias procesas: šiemet į MB teisinę formą persitvarkė 46 įmonės: 1 tikroji ūkinė bendrija, 13 UAB ir 32 individualios įmonės. Pernai į MB persitvarkė net 111 kitų teisinių formų įmonių.

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus, Juridinių asmenų registro duomenimis, nė viena šalyje registruota žemės ūkio bendrovė nepersitvarkė į MB. Tam yra ribojimų, mat į mažąją bendriją gali būti pertvarkoma tik tokia žemės ūkio bendrovė, kurios visi nariai ir pajininkai yra fiziniai asmenys ir jų yra ne daugiau kaip 10.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai