Agropolitika
Maisto tiekimo grandinėje svarbiausi yra ūkininkai
2016-04-05

Kaunas. Politiniame forume „Maisto tiekimo grandinė - laikas pokyčiams (?)", kuri vyko tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt" praėjusią savaitę, nuskambėjo aiški mintis - ūkininkai neturėtų būti silpniausia šios grandinės dalimi.

Pagrindinius forumo pranešimus skaitė du eurokomisarai - už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Filas Hoganas (Phil Hogan) ir už sveikatą bei maisto saugą atsakingas Vytenis Andriukaitis. Taip pat forume pasisakė Europos Komisijos, Jungtinių tautų, JAV, Maltos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos, Liuksmeburgo, Slovėnijos politikai ir specialistai.

Politinio forumo „Maisto tiekimo grandinė - laikas pokyčiams (?)" pirmosios sesijos dalyviai (iš kairės): Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisaras Filas Hoganas, Maltos žemės ūkio, žuvininkystės ir gyvūnų teisių parlamentinis sekretorius Roderikas Galdesas (Roderick Galdes), Naujosios Zelandijos ambasadorius Lietuvoje Rodnis Harisas (Rodney Harris), Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministrė Vladislava Rutycka ir EK žemės ūkio rinkų darbo grupės narys Andžejus Babuchovskis (Andrzej Babuchowski). Priekyje - forumo moderatorius Aurimas Perednis

„Tikiuosi, kad dauguma forumo dalyvių apsilankė parodoje ir įsitikino, kad lietuviai moka gaminti skanius, aukštos kokybės maisto produktus. Pripažindama kiekvieno maisto gaminimo grandinės dalyvio indėlį, esu tvirtai įsitikinusi, kad be pirminės grandies - ūkininko, neturėtume ir tokios produktų gausos. Todėl siekdami, kad ši įvairovė mus džiugintų ir toliau, kad ūkininkai turėtų reikiamas sąlygas dirbti, gautų pajamas ir vystytų savo verslą, turime ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sektoriaus gyvybingumą ir konkurencingumą, sušvelnintų kainų svyravimo pasekmes ir sustiprintų derybines jų galias", - kalbėjo forumą pradėjusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Svarbia tema surengtame politiniame forume klausytojų netrūko

Ji taip pat tikisi, kad forumas neliks tik diskusija, o gims kai kurie nauji teisės aktai ir reglamentai, kurie sudarytų sąlygas apatinei grandžiai - ūkininkams - jaustis lygiaverčiais parneriais su perdirbėjais ir su prekybininkais.

F. Hoganas: daugelis grandžių maisto grandinėje yra sutrikusios

Pirmoje sesijoje „Kuriama gerovė ir tvarumas maisto tiekimo grandinėje" F. Hoganas akcentavo sunkų pieno ir kiaulienos sektorių laikmetį, kai dėl labai žemų kainų gamyba yra nuostolinga. Tačiau ES teikiama parama padeda ūkiams būti atsparesniems kainų šokui.

Vis dėlto F. Hoganas mato ilgalaikę pienininkystės perspektyvą, nes pasaulinė ES produktų paklausa auga, ypač kalbant apie Azijos rinką. Europos ūkininkai ir įmonės turi pasinaudoti šiomis rinkos galimybėmis ir dėl to būtina užtikrinti tinkamai funkcionuojančią maisto tiekimo grandinę. Maisto sektorius, įskaitant ūkininkavimą, maisto apdirbimą, mažmeninę prekybą sudaro 43 mln. darbo vietų ir 14 mln. įmonių visoje ES, tai vienas didžiausių užimtumo sektorių. „Tačiau turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad daugelis grandžių mūsų maisto grandinėje šiuo metu yra sutrikusios", - kalbėjo eurokomisaras.

Filas Hoganas akcentavo sunkų pieno ir kiaulienos sektorių laikmetį ir ES paramos būtinybę

Analizuojant, kaip padidinti ūkių konkurencingumą, pasak F. Hogano, negalima kalbėti vien tik apie tai, kad ūkininkams reikia daugiau mokėti už jų produktus. Žinoma, tai yra labai svarbus veiksnys, bet reikia galvoti ir apie tai, kaip galime gaminti aukštos kokybės maistą ir gėrimus efektyviau? Kaip galime apriboti ūkininkų išlaidas trąšoms, energijai ir augalų apsaugos produktams? Jis pastebėjo, pernai gamtinės dujos, sudarančios didelę dalį azoto trąšų kainos, gerokai krito, tačiau trąšų kaina sumažėjo mažiau negu gamtinių dujų kaina. „Užtikrinu, kad komisija ir toliau glaudžiai vykdys trąšų rinkos stebėseną ir imsis priemonių, jeigu tai bus reikalinga", - pabrėžė F. Hoganas.  

Jis nedviprasmiškai pareiškė - ūkininkai turi gauti tinkamą atlygį už darbą. Be gamintojų nebūtų produktų, kuriuos būtų galima perdirbti ir nebūtų tokio maisto, kurį galėtų parduoti prekybininkai.  Todėl neteisinga, kad didžiausia maisto grandinės pridėtinė vertė atitenka perdirbėjams ir mažmenininkams. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean- Claude Juncker) rudenį taip pat sakė, kad iš tikrųjų kažkas negerai maisto grandinėje, jeigu litras vandens kainuoja brangiau negu litras pieno.

„EK priėmė ataskaitą dėl nesąžiningų verslo praktikų maisto tiekimo grandinėje ir pripažįsta, kad vis dėlto egzistuoja nesąžiningos verslo (prekybos) praktikos ir dažnai dėl to nukenčia būtent ūkininkai. Labai apgailestauju dėl to. Ūkininkai neturėtų likti silpniausia grandimi ir aš lauksiu specialiosios darbo grupės rekomendacijų, kaip sustiprinti ūkininkų derybinę galią", - teigė eurokomisaras F. Hoganas.

Ūkiams reikia baigti gamybą arba keisti kryptį

EK žemės ūkio rinkų darbo grupės narys Andžejus Babuchovskis (Andrzej Babuchowski) pripažino - bėdų žemės ūkyje tikrai yra daug, ūkininkai nelabai tiki teisės aktais, Europos Komisija. Tačiau jis siūlo pažiūrėti, kas buvo nuveikta cukraus ir tabako sektoriuose, kai reikėjo mažinti produkciją, netgi priversti kai kuriuos ūkininkus baigti gamybą.

„Dabar svarstome, kokia galėtų būti kompensacija ūkininkui, jeigu jis kažko atsisakytų. Situacija turi pasikeisti pačioje rinkoje: reikia sumažinti į rinką pristatomo pieno kiekį. Nemanau, kad jūs sutinkate su tuo, tačiau tokia yra realybė. Manau, turime svarstyti galimybę, kad kai kurie pienininkystės ir kiaulininkystės ūkiai persiorientuotų, keistų ūkininkavimo sritį arba nutrauktų gamybą, jeigu ji nėra rentabili", - pareiškė A. Babuchovskis.

Andžejus Babuchovskis pripažino - bėdų žemės ūkyje tikrai yra daug

Prisimindamas cukraus sektorių, kai ES padėjo ūkininkams, kurie turėjo baigti gamybą, jis siūlė pagalvoti apie specialaus fondo įkūrimą ūkininkams, kad jie išvis atsisakytų pieno gamybos arba galėtų persiorientuoti. Tokiu atveju iš rinkos būtų pašalinta 0,5 mln. t pieno. 2015 m. buvo pagaminta 3,5 mln. t pieno daugiau negu 2014 m.

„Rinkoje turėtų išlikti tik tie ūkininkai, kurie gauna pelną iš pieno gamybos", - teigė A. Babuchovskis.    

Nori naudingesnių ir paprastesnių teisės aktų

Interaktyviame forume galėjo pasisakyti ir kiti dalyviai. Estijos kaimo reikalų ministras Urmas Kruzė (Urmas Kruuse) klausė, ar ūkininkas gauna sąžiningą kainą už savo gamybą?

„Jeigu ūkininkas veikia efektyviai, tačiau jo pajamos to neatspindi, ką tai sako apie maisto grandinę? Taip pat kyla klausimas, ar mes turime gaminti daugiau, jeigu gamintojai iš to negali gauti naudos, nors visi kalba apie didesnę maisto paklausą? Taigi, esu įsitikinęs, kad turime kalbėti apie abi problemos puses: iš vienos pusės - efektyvumas ir gamtos išsaugojimas, iš kitos pusės - tinkamas maisto grandinės veiksmingumas", - sakė U. Kruzė.

Jis sutiko, kad reikia galvoti apie pagalbą ūkininkui, kai rinka yra nepastovi ir kai ūkininkas negauna teisingos kainos už savo produkciją.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo apie įstatymų bazę. „Daug kalbėjome, kai maisto grandinėje atskirais laikotarpiais atsiranda nesąžiningų veiksmų, kai perdirbėjai ar prekybininkai pasinaudoja savo galiomis, o dėl to nukenčia žemdirbys. Ar galima šiuos santykius sutvarkyti įstatymiškai? Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Seimas įstatymo tvarka visoje grandinėje nustatytų proporcijas: kokia galutinės kainos, kurią sumoka vartotojas, dalis atitenka ūkininkui, kuri - prekybininkui ir kuri perdirbėjui. Noriu paklausti eurokomisaro, kaip atrodytų toks įstatymas Europoje?" - į F. Hoganą kreipėsi A. Stančikas.

Eurkomisaras konkrečiai negalėjo atsakyti. Tai yra sudėtingas klausimas, nes, įvertindami įvairius pokyčius, kuriuos siūlo Lietuva, taip pat Jungtinė Karalystė, Ispanija, būtina viską apsvarstyti bendrai ir priimti sprendimą. „Gal viena šalis parodytų ypatingą būdą, kaip spręsti problemas, tačiau mes turime atsižvelgti į visų šalių pasiūlymus ir kreipdami dėmesį į teisingą įstatymų leidybą, mes turime priimti tokias taisykles, kad jos nesutrikdytų bendrosios rinkos", - sakė F. Hoganas.

Kyla nemažai sunkumų dėl įvairių aplinkybių, susijusių su įstatymų leidyba, tačiau, pasak F. Hogano, „mes dirbame, kalbamės su įvairiais ministrais, taip pat ir su ministre Baltraitiene". Tačiau jis visiškai pritarė, kad rengiant teisės aktus, rašant paraiškas reikėtų daug ką supaprastinti, mažinti kontroles, reglamentus ir tai šiek tiek padėtų nuimti naštą nuo ūkininkaujančiųjų. „Mes iš lėto judame į priekį link norimos paprastinimo sistemos, bet sudėtingus klausimus nėra taip lengva spręsti", - tikino eurokomisaras.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai