Agropolitika
Maisto grandinėje pelnas turėtų būti paskirstomas kitaip
2016-01-19

Berlynas/Kaunas. Kaip būtų galima palaikyti ir didinti vietinių produktų vartojimą bei kaip teisingiau paskirstyti pelną tarp augintojo, perdirbėjo ir prekybininko? Apie tai diskutuota parodos „Žalioji savaitė" politiniuose forumuose, kuriuose dalyvavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ministrė pastebėjo, kad pagrindinis Olandijos, kaip ES pirmininkaujančios šalies, tikslas ir prioritetas yra taip sutvarkyti maisto grandinę, kad vienodai pasiskirstytų pajamos tarp augintojo, perdirbėjo ir prekybininko.

Kaip sustiprinti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų pozicijas, kalbėta su Nyderlandų žemės ūkio ministru, ES Tarybos pirmininku Martijn Van Dam. Šis klausimas labai aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai: ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas yra sudaręs specialią darbo grupę šiems klausimams spręsti.

Naujas šūkis: nuo šakės iki šakutės

Kaip vaizdingai viename iš susitikimų pasakė Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Ion Sula, būtina gerai sustyguoti visą maisto gamybos grandinę - nuo šakės iki šakutės. „Nauda turi būti visiems grandinės dalyviams, o dabar visos Europos skaudulys yra tas, kad didžiąją dalį pelno pasiima prekybininkai", - bendrą atsakingų pareigūnų nuomonę išreiškė V. Baltraitienė. Ji pridūrė, kad maisto tiekimo grandinės tema bus pagrindinė ir šiais metais Kaune kovo 31 d. prasidedančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „AgroBalt 2016".

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas įsitikinę, kad visoje maisto gamybos grandinėje žemdirbiams tenkanti pelno dalis tikrai neturi būti pati mažiausia

Ministrė įsitikinusi, kad kartais per daug akcentuojamas didžiųjų rinkų, kurioms reikalingų produkcijos kiekių net neįmanoma pasiūlyti, atidarymas, o primirštamos šalia esančios mažesnės šalys, kurioms ir smulkesni perdirbėjai turėtų ko pasiūlyti. „Tarkime, Moldova mums galėtų pasiūlyti gerų vynų, o jiems labai trūksta pieno produktų. Taip pat būtų galimybė Moldovai parduoti mėsos, ypač jautienos, gaminių", - po susitikimo su Moldovos ministru kalbėjo V. Baltraitienė.

Po susitikimo su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministro Hiromichi Matsushima vadovaujama delegacija paaiškėjo, kad galbūt jau šiemet bus gauti leidimai eksportuoti lietuvišką jautieną į Japoniją.

Švedijos kaimo reikalų ministrą Sven-Erik Bucht (kuris, beje, neslėpė nuostabos, kaip Lietuvai per metus pavyko atrasti 12 naujų eksporto rinkų!) itin sudomino akcija „Augink savo kraštą". Švedijos kaimo reikalų ministras pasiūlė dirbti nauju formatu: trys plius trys. Tai reiškia, kad Suomija, Švedija ir Danija bei Lietuva, Latvija ir Estija kartu spręstų įvairius klausimus, turėtų ir gintų bendrus interesus Europos Komisijoje, rengtų bendrus susitikimus.

Ieškoti nestandartinių sprendimų

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka pastebėjo, kad visi, siekiantys išlaikyti pozicijas ar naujai įsitvirtinti rinkoje, ieško nestandartinių sprendimų, nišinių produktų. Didžiausios perspektyvos įžvelgiamos ekologijoje, maisto saugoje: itin vertinami pagal specialias technologijas užauginti, padidintos saugos, vietiniai produktai. Tarkime, Švedijos pirkėjas yra pajėgus mokėti daugiau, bet jis nori žinoti, kur ir kaip tas produktas užaugintas.

Situacija Lietuvoje puikiai atspinti šias tendencijas - plečiasi ekologinės gamybos plotai. 2014 m. ekologinės gamybos plotų buvo deklaruota 167 tūkst. ha, o 2015 m. - jau 208 tūkst. ha. Šuolis nemenkas - 40 tūkst. ha naujų sertifikuotų plotų. Dar reikia įvertinti ir pereinamojo laikotarpio statusą turinčius plotus, kurių taip pat yra apie 40 tūkst. ha.

„Ne tik plotus turime plėsti, bet ir suformuoti atskiras produktų grupes, su kuriomis būtų galima eiti į rinką. Iki šiol mūsų augintojai ekologišką produkciją daugiausia eksportuodavo kaip žaliavą į Vokietiją, Austriją ir kitas Europos šalis. Reikia siekti patiems pagaminti galutinį produktą", - sakė S. Cironka pridurdamas, kad pirmiausia reikia didinti ekologiškos produkcijos kiekius, kad apsimokėtų statyti juos perdirbančias įmones.

„Teisingai buvo sudėti prioritetai Kaimo plėtros programoje - perdirbimo priemonėje daugiau balų gavo tos įmonės, kurios įsipareigojo supirkti dalį ekologiškų produktų ir juos perdirbti", - pastebėjo viceministras.

„Būtina skatinti ne tik ekologiškų produktų auginimą, bet ir jų perdirbimą, kad žemdirbiai paskui nesakytų: raginote auginti, o ką dabar daryti su visu tuo?", - sakė Saulius Cironka

S. Cironkos nuomone, būtų sudėtinga konkuruoti su ekologiškais grūdais ar ekologišku pienu, nes tai gamina visa Europa. „Arba turi gaminti labai pigiai, arba būti kažkuo išskirtinis, kitaip tariant ieškoti nišinių produktų su visa perdirbimo ir realizavimo struktūra", - įsitikinęs viceministras.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai