Agropolitika
LŽŪBA: šiame etape mokesčių sistemos tobulinimo planui pritarti negalime
2017-06-16

Vilnius. Praėjusią savaitę Vyriausybės paskelbtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo konsultacinis dokumentas kelia aštrias diskusijas. Siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai žemės ūkio sektoriuje vakar aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidiume. Jo nariai tikina šiuo etapu tokiam dokumentui pritarti negalintys.

Planuojamus pokyčius pristačiusios finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė ir Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė akcentavo, kad tai - siūlymai diskusijai, o ne teisės aktų projektai. Paskelbus viešąją konsultaciją iki liepos 1 d. laukiama pasiūlymų.

Viceministrė atkreipė dėmesį į pokyčius, liečiančius žemės ūkį. Visų pirma - ūkininkus siūloma įtraukti į bendrą sistemą. Tai reikštų, kad ūkininkai, kurie uždirba iki 10 000 Eur pelno, mokėtų 5 proc. GPM, o pelnui augant, augtų ir mokestis, kol pasiektų maksimalų 15 proc. GPM dydį ties 30 000 Eur pelno.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti visas savarankiškai dirbančiųjų „Sodros" įmokos taisykles - tame tarpe ir ūkininkų. Nustatyti vieną bendrą principą, kad „Sodros" įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Tai pat siūloma siaurinti lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams: akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų iki 4 centų.

Taip pat ketinama nustatyti vieną bendrą apmokestinimo principą žemės ūkio sektoriuje, paliekant 5 proc. pelno mokesčio tarifą smulkioms bendrovėms. T.y. tokioms, kurios uždirba iki 300 000 Eur pajamų ir įdarbina ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Remiantis 2015 m. statistiniais duomenimis, skaičiuojama, kad iš 500 pelno mokestį mokančių įmonių tokį mokestį mokėtų 220. Kooperatyvams taip pat liktų 5 proc. tarifas. O generuojantys didesnes pajamas žemės ūkio subjektai mokėtų 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

Kalbant apie inovacijų ir investicijų skatinimą, siūloma, kad tos įmonės, kurios investuoja į technologinį atsinaujinimą, pelno mokesčio visai nemokėtų.

Anot finansų viceministrės D. Brasiūnaitės, siūlant apmokestinti nekomercinį fizinių asmenų tam tikros vertės nekilnojamąjį turtą, žemės ūkyje naudojamam nekilnojamajam turtui lengvatos naikinti nesiūloma, liktų taip, kaip yra dabar. Kaip atskira lengva liktų ir neapmokestinamos tiesioginės išmokos, nekeičiamas ir žemės mokestis.

Tiek LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis, tiek generalinis direktorius Jonas Sviderskis ministerijos atstovėms replikavo, kad tokie siūlymai neatspindi valstybės siekio skatinti gyvulininkystę ir einama priešinga kryptimi, nes mokestinė našta būtent ir užgrius tiek šio sektoriaus žemdirbius, tiek turinčius mišrius ūkius, kur dirbančių žmonių skaičius yra didesnis nei dešimt asmenų.

Ko siekiama tokiais pokyčiais klausė ir prezidiumo narė Angelė Narbutienė: „Skatiname gamybą ar prekybą? Nes tiktai gamyba įdarbina žmones, uždirba pajamas ir moka mokesčius. Žemės ūkis - specifinė šaka, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių".

Finansų ministerijos atstovė A. Misiūnaitė priminė, kad mokesčiai savo esme yra biudžeto papildymo priemonė tiems tikslas, kuriuos nustato valstybė ir  tie patys surinkti mokesčiai gali būti skiriami pvz. kompensacijoms nederlingais metais.

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė A. Misiūnaitė teigė, kad  apmokestinimo sąlygos turi būti lygios. Juolab, kad  į žemės ūkio specifiką vis dėlto yra atsižvelgiama ir kai kurios lengvatos paliekamos.

LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas, teikdamas konkrečius skaičiavimus, bandė parodyti, kad tokia pertvarka ne tik nemažintų skurdo kaime, bet ir atimtų galimybę kelti darbuotojams algas, steigti naujas darbo vietas ar net paskatintų ieškoti būdų, kaip apeiti sistemą.

„Kaip gali sukurti daugiau darbo vietų ir kelti algas, jei mus slegiate iš visų pusių? Kad mokesčius reikia didinti - faktas. Bet ne laikas. Kai bent 80 proc. ūkininkai turėtų nuosavos žemės, tada mes galėtume labai lengvai diskutuoti ir tada, ko gero, nė vienam emocijų nebūtų dėl tarifo ir dėl viso kito. Dabar nuosavos žemės nėra trečdalio. Mes nebesuspėjame uždirbti pinigų žemei...", - kalbėjo A. Bardauskas, paliesdamas grėsmės stabdyti ūkio plėtrą galimybę.

Jam antrino  ir J. Sviderskis, primindamas, kad jau dabar žemės rinkoje atsiranda pirkėjų, turinčių laisvų pinigų, o taip atimama galimybė kelti gamybą jau ūkininkaujantiems.

J. Sviderskis (kairėje) ir P. Puskunigis kėlė klausimą, kaip keičiama mokestinė sistema skatins mokėti mokesčius ir kurti darbo vietas

Viceministrė D. Brasiūnaitė, atsakydama į auditorijos klausimą, dėl pertvarkos veiksmingumo, teigė, kad visos priemonės yra orientuotos į skatinimą mokėti mokesčius ir kurti darbo vietas, tačiau svarbu į tai žvelgti ne per vieno konkretaus sektoriaus prizmę.

Tuo tarpu A. Misiūnaitė prašė prezidiumo narių žiūrėti plačiau, o ne tik koncentruotis į sektoriaus problemas, kurios, anot jos, bus sprendžiamos atskirai. „Dabar reikia žiūrėti visą paketą. Mes norime mažinti nelygybę. 30 proc. gyvena ties skurdo riba. Mes norime jiems mažinti pajamų apmokestinimą. Iš kur gauti pinigų? Pinigai valstybėje nepasigamins. Arba didinti mokesčius - tokio valstybė tikslo neturi. Arba atsisakyti išskirtinių sąlygų. Ir išskirtinėse sąlygose mes matome žemės ūkį. Tai klausimas yra toks: kiek žemės ūkis gali vis tik labiau prisidėti prie biudžeto? Ar yra žemės ūkyje tokie verslininkai, kurie galėtų daugiau? Mes iš savo pozicijos matome, kad yra", - kalbėjo Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė.

Jos teigimu, manoma, kad 5 proc. pelno mokestis dideles pajamas generuojantiems žemės ūkio subjektams yra per mažas ir sąlygas reiktų suvienodinti. Ji dar kartą ragino kelti klausimą, ar žemės ūkis gali prisidėti prie bendro biudžeto.

Bendrovės „Naradava" vadovas Aloyzas Grygalis, pasakodamas apie verslo specifiką, klausė, kokiai kategorijai turėtų būtų priskirtas ūkis, valdantis 300 ha ir įdarbinantis apie 100 žmonių. Jis priminė ir problemas kaime, kai esama sistema neskatina eiti ir dirbti, o verčiau naudojamasi socialine parama.

Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktą konsultacinį dokumentą „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas" LŽŪBA prezidiumas nusprendė, kai kurie jo elementai yra nepriimtini, tad šiame etape jam pritarti negali, nors pripažįsta, kad žemdirbių pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimo sistemoje yra nemažai silpnų, taisytinų vietų. Tad Asociacijos prezidiumas, primindamas valdančiųjų rinkimines-programines nuostatas siūlo:

  • Taikyti specialų 5 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 ir daugiau procentų, bei kaimuose ir miesteliuose įregistruotoms ir ten veikiančioms įmonėms, perdirbančioms vietinę žemės ūkio produkciją.
  • Papildomai mažinti pelno mokestį kaimo regiono įmonėms - po 0,2 procentinius punktus už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją, bet ne daugiau kaip 5 proc.
  • Neapmokestinti žemės ūkio veikloje naudojamo nekilnojamo turto, kadangi žemės ūkis yra specifinė veiklos „po atviru dangum" sritis ir jame naudojamas nekilnojamas turtas dėl darbo specifikos negali būti pilnai panaudojamas ištisus metus, be to, didelė jo dalis skiriama neproduktyvioms, viešosioms gėrybėms teikti, už kurias neatlygina rinka. Pvz., aplinkosaugos reikalavimams vykdyti.
  • Žemės mokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal žemės vidutinę rinkos vertę, o pagal žemės našumo balą ir naudojamas melioracijos įrenginių tvarkymui.
  • Žemės įsigijimui padarytos išlaidos turi būti įtrauktos į išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.
  • Žemės ūkio subjektai (juridiniai ir fiziniai asmenys), mokantys didesnį darbo užmokestį nei vidutinis, statistinis metinis darbo užmokestis žemės ūkio veiklos srityje, turėtų gauti papildomas pelno ar kitų mokesčių lengvatas - sumažintas po 0,2 proc. už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją.
  • Kadangi žemės ūkio veiklos subjektai dyzelinį kurą naudoja išskirtinai tik lauko darbams nudirbti pagal nustatytas jo sunaudojimo normas Asociacija kategoriškai nepritaria akcizo dyzelinui didinimui. Anksčiau nustatytam 21 eurų už dyzelino toną aplinkosauginiam mokesčiui neprieštaraujame.
  • Bet kokie mokesčiai, atskaitymai, kitos prievolės ir reikalavimai, reglamentuojantys ūkininkavimo sąlygas, negali būti skirtingi ar diskriminaciniai, taikomi priklausomai nuo žemės ūkio subjektų pasirinktos ūkininkavimo formos.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai