Agropolitika
LŪS siūlo lengvinti paramos prieinamumą smulkiesiems ūkininkams
2015-08-31

Kaunas. Žemdirbių savivalda siūlo Žemės ūkio ministerijai ne tik keisti Kaimo plėtros programą, bet ir lengvinti paramos prieinamumą smulkiesiems ūkininkams, o diskutuotinais paramos skyrimo atvejais neatsisakyti tartis su ūkininkų organizacijomis vietose.

Lietuvos ūkininkų sąjunga pritaria daugumai ministerijos siūlymų dėl Kaimo plėtros programos pakeitimo, tačiau savo nuomonės nepareiškia dėl paramos modelio jauniesiems ūkininkams - klausimą būtina diskutuoti. Taip nutarė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumas, posėdžiavęs penktadienį.

Ministerija siūlo tris jaunųjų ūkininkų įsikūrimo rėmimo alternatyvas: 1) suvienodinti paramą visiems ūkiams kartu ją mažinant iki 40 tūkst. eurų (šiuo metu paramos dydis jaunųjų ūkininkų įsikūrimui sudaro 50 tūkst. eurų, o gyvulininkystės ūkiams - 60 tūkst. eurų); 2) nustatyti 40 tūkst. eurų paramą visiems ūkiams, o besikuriantiems atidalytose (pavyzdžiui, nuo tėvų ūkių) valdose - iki 25 tūkst. eurų; 3) visiems ūkiams nustatyti 40 tūkst. eurų, o gyvulininkystės ūkiams - 50 tūkst. eurų paramą įsikūrimui.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir vicepirmininkai Marijona Lukaševičienė (Ignalinos r.) bei Raimundas Jovarauskas (Jurbarko r.)

LŪS Plungės rajono skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys sakė, kad skirtumas tarp augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių rėmimo turėtų likti. Tauragės rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė pasiūlė, kad NMA, tikrindama, ar pagrįstai ūkininkai atidalijo valdas, spręsdama, ar tai piktnaudžiavimas ar noras kurti fiktyvius ūkius, turėtų konsultuotis su vietos ūkininkų organizacijomis.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pritarė, kad yra buvę atvejų, kai ministerija ar įstaigos atsiklausdavo žemdirbių savivaldos nuomonės prieš priimdamos konkrečius sprendimus, todėl priimtina, kad ir šiuo atveju būtų atsiklausiama Ūkininkų sąjungos nuomonės.

LŪS prezidiumo nariai

Ministerija siūlo, kad koreguojant Kaimo plėtros programą smulkiesiems ūkiams skiriamos 15 tūkst. eurų paramos pirmoji dalis turėtų siekti 80 proc. viso paramos dydžio (šiuo metu ji sudaro 50 proc.). LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė pastebėjo, kad smulkiesiems ūkininkams labai sudėtinga yra ruošti verslo planus, todėl siūlė paprastinti paramos teikimą, kad ūkininkai patys galėtų užpildyti paraiškas.

Raseinių rajono ūkininkas Vincentas Macijauskas pateikė perteklinių reikalavimų pavyzdžių, kuriuos įgyvendindami ūkininkai patiria išlaidų (pavyzdžiui, užsakydami bankų pažymas ir kt.), nebūdami tikri, kad paramą gaus. Pasak Tauragės atstovės R. Rimkienės, sudėtingi verslo planai neskatina ūkininkų dalyvauti smulkiųjų ūkininkų rėmimo priemonėje.

Mindaugas Palionis, Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad nusiskundimų dėl paramos prieinamumo smulkiesiems ūkininkams iki šiol nėra gauta. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad smulkiųjų ūkininkų rėmimas nėra pusiau natūrinio ūkininkavimo skatinimo priemonė, kaip kartais manoma, todėl verslo planų reikalaujama pagrįstai.

Papildomai lėšų valdų modernizavimui

M. Palionis informavo, kad koreguojant Kaimo plėtros programą numatoma po perskirstymo skirti papildomai lėšų valdų modernizavimo priemonei - 27,5 mln. eurų. Ministerija buvo žadėjusi skirti 200 mln.

„Labiau padidinti ir nuo kitų priemonių nuimti pinigus sudėtinga, nes kitų priemonių šaukimai dar net neparsidėjo, todėl bus neįmanoma pagrįsti Briuseliui priemonių nepopuliarumą. Iš ekonominės veiklos kaimo regionuose planuojama nuimti apie 13 mln., iš parodomųjų projektų rėmimo - 10 mln., iš paramos smulkių ūkių bendradarbiavimui - 4,5 mln. eurų ir nukreipti juos į valdų modernizavimą", - sakė M. Palionis.

Sprendimai dėl pašarų kiaulėms

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nurodžiusi kiaules privalomai šerti tik termiškai apdorotais pašarais, taip saugantis afrikinio kiaulių maro užkrato. Rugpjūčio pradžioje kiaulių augintojų asociacijos išplatintame kreipimesi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Veterinarijos tarnybą buvo prašoma įsakymą sustabdyti bei ieškoti lėšų augintojams.

Kiaulių augintojai teigė, kad įgyvendinant įsakymą, Lietuvoje reikėtų bent 20 terminių pašarų apdorojimo įrenginių. Jie kainuotų apie 11,5 mln. eurų, taip pat prisidėtų išlaikymo sąnaudos, kurios vieną toną pabrangintų apie 15 eurų, o visam kiaulininkystės sektoriui tai per metus kainuotų 4,5 mln. eurų daugiau.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis

VMVT teigimu, grūduose afrikinis kiaulių maras gyvybingu gali išlikti iki 6 mėnesių dėl šernų šlapimo. Kiaulių augintojai dėl to klausė, kodėl neįsakoma termiškai apdoroti visų eksportuojamų iš Lietuvos grūdų, kad kiaulių maras neplistų po kitas valstybes.

LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pateikė duomenis, kad iš viso afrikinio kiaulių maro židinių kiaulių laikymo vietose nustatyta 12 (Trakų, Kupiškio, Jonavos rajonuose), sunaikintos 53 kiaulės. Yra 65 vietovės, kuriose afrikinis kiaulių maras nustatytas laukinėje faunoje (maras nustatytas 78 šernams - 30 sumedžiotų ir 48 nugaišusių).

Pasak E. Mecelio, VMVT papildomai nurodė, kad galima šerti kiaules pašarinėmis žaliavomis, tik termiškai apdorotomis pačiais įvairiausiais terminio apdorojimo būdais ne mažiau kaip 70 laipsnių karščio ir ne trumpiau kaip 5 min. ar kitu būdu, kuriuo sunaikinamas maras, o taip pat pašarinėmis žaliavomis, jei jos buvo laikytos saugykloje ne trumpiau kaip 30 dienų.

Pasak E. Mecelio, dėl terminio pašarų apdorojimo užkrato rizika turėtų sumažėti. Airija 1992 m pritaikė šį reikalavimą paukščių lesinimui, saugodama juos nuo užkrečiamos ligos.

LŪS pritarė tokiam VMVT sprendimui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai