Agropolitika
Lėšų perskirstymas žemdirbiams it rusiška ruletė
2013-07-05


Kaunas. Žemdirbių savivalda ignoravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rekomendacijas ir nepritarė europinių lėšų perskirstymui. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo sprendimas priimtas vardiniu balsavimu, norą likti prie esamo varianto pareiškė 21 narys, 9 balsavo už perskirstymą.

Šalies žemdirbiai 2014-2020 metais gaus 9,7 mlrd. Lt (2,8 mlrd. eurų) tiesioginėms išmokoms ir 4,8 mlrd. Lt (1,4 mlrd. eurų) kaimo plėtrai. Dalį šių lėšų galima perskirstyti iš vieno voko į kitą.

ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas (pirmas kairėje) neabejoja sprendimo teisingumu

Pinigų dalybų klausimas gvildentas birželio 3–ios ŽŪR Prezidiumo posėdyje. Tuomet priimtas sprendimas visoms ŽŪR narėms išsamiai apsvarstyti klausimą ir kitame posėdyje priimti sprendimą.

Dėl lėšų perskirstymo ne kartą diskutuota įvairiuose žemdirbius vienijančiose organizacijose, ŽŪR. Liepos 4-ąją šia tema tris valandas kompromiso ieškota Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė ir Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis kelis kartus Prezidiumo posėdžiuose išdėstė ministerijos siūlymą

Į Prezidiumo posėdį dar kartą paaiškinti, kaip keistųsi paramos dydžiai ją perskirstant, atvyko žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

M. Kuklierius pabrėžė, kad jei būtų pasirinktas variantas perskirstyti lėšas iš II ramsčio (kaimo plėtros ir investicinių projektų) į I-ąjį (tiesioginė parama), išmokos už ha padidėtų: perkėlus 5 proc. – 13 Lt, 10 proc. – 26 Lt ir t.t. „Šiandien logika diktuoja, kad turėtume investuoti į ūkius ir į tas priemones, kurių labiausiai reikia – modernizavimą, melioraciją. Šios priemonės labiau vienija, o ne skaldo šalies žemdirbius. Dėl jų lengviau susitarti tiek mažam, tiek stambiam, tiek grūdininkams, daržininkams ar gyvulininkams. Grūdininkai šiandien jau tikriausiai galvoja, kad gali parduoti ne grūdus, o aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kitas svarbus argumentas – kuo labiau didinsime tiesiogines išmokas, tuo labiau remsime stambiuosius žemvaldžius, kurie supirko žemę, tačiau nebūtinai ūkininkauja“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Jo nuomone, sprendimas perskirstyti lėšas iš II ramsčio (kaimo plėtros ir investicinių projektų) į I-ąjį (tiesioginė parama) Lietuvos problemų neišspręstų. Kaimyninė Latvija pasirinko variantą perkelti iš I-mo į II-ąjį ramstį 7 proc. lėšų, viceministras siūlė latvių pavyzdžiu pasekti ir mūsų šalies žemdirbiams.

„Šiandien įvertinti, ar sprendimas teisingas, ar ne, labai sudėtinga. Tai lyg rusiška ruletė. Priėmus bet kokį sprendimą ar kažką keičiant, galima ir nusišauti. Prieš perskirstant pinigus iš I ramsčio į II ar atvirkščiai, reikalinga gili analizė, kokį ekonominį efektą duos vienas ar kitas veiksmas”, – sakė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak ŽŪR pirmininko, šiandien tokių skaičiavimų ar argumentų nėra. Jo nuomone, prie šio klausimo turėjo padirbėti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis  (nuotr. centre) nusivylė sprendimu neperskirstyti paramos, nors teigė kitokio rezultato nė nesitikėjęs. Anot jo, stambieji nori viską paimti

Birželio 3-ąją vykusiame ŽŪR prezidiumo posėdyje už lėšų perskirstymą iš I ramsčio (tiesioginė parama) į į II-ąjį (kaimo plėtros ir investicinių projektai) pasisakė didžioji dauguma prezidiumo narių. Vienas iš motyvų – 2014-2020 m. finansiniu periodu kaimo plėtrai ir investiciniams projektams numatyta 15 mlrd. Lt (440 mln. eurų) mažesnė parama nei 2007-2013 m. laikotarpiui.

Vis dėlto diskusijoje, dėliojant už ir prieš, liepos 5-ąją nuspręsta palikti viską taip, kaip yra. Anot A. Stančiko, sprendimas neužkerta kelio ateityje lėšas perskirstyti.

Žemdirbių savivaldos atstovų nuomonė dėl lėšų perskirstymo ir keitėsi, ir nesutampa

„Šiandien dar nesibaigusi diskusija su Europos Komisija, todėl labai keistai atrodytume politiškai. Mes kovojame dėl tiesioginių išmokų ir patys jas perkeliame į II ramstį, todėl visiškai nebūtų nuoseklumo. 2017 m., kai išmokos pamažu pradės kilti, tuomet skirtumą ir bus galima perkelti į II ramstį. Nemanau, kad EK tam prieštaraus”, – įsitikinęs A. Stančikas.

Šiuo metu 2 proc. ūkių valdo 42 proc. žemės. Tai reiškia, kad nemaža dalis tiesioginės paramos atitenka būtent stambiesiems žemvaldžiams. Tuo tarpu senstantis kaimas, susiklosčiusi žemės ūkio struktūra, ekstensyvi žemdirbystė reikalauja sprendimų, kad parama pasiektų kuo daugiau kaimo žmonių.

Sprendimas neperskirstyti lėšų įvardytas kaip socialiai teisingas, teigta, kad tie, kurie tikisi paramos kaimo plėtrai, susikūrė per daug iliuzijų. Prieš balsavimą buvo siūlymų dar neskubėti ir pasvarstyti, ar pasirinkimas teisingas. Tačiau žemdirbių savivalda savo poziciją ministerijai turi pateikti šiomis dienomis, kad pastaroji institucija suspėtų iki rugpjūčio sprendimą dėl lėšų paskirstymo tarp ramsčių pateikti EK.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai