Agropolitika
Kritika ministerijai - dėl nenoro bendradarbiauti priimant sprendimus
2016-10-13

Kaunas. Žemės ūkio politikos strategijos ir nuoseklumo nebuvimas, neadekvačios taisyklės ir jų nuolatinė kaita, žemdirbių nuomonės nepaisymas ir nenoras, kad jie dalyvautų priimant sprendimus - šiuos priekaištus šešioliktajai Vyriausybei, tiksliau, Žemės ūkio ministerijos atstovams, išsakė Žemės ūkio rūmų ir žemdirbių asociacijų nariai.

Žemės ūkio rūmų prezidiumo nutarimu 16-osios Vyriausybės valdymo laikotarpiu atliktiems darbams pristatyti į Žemės ūkio rūmus buvo pakviesti abu šios kadencijos žemės ūkio ministrai - Vigilijus Jukna ir Virginija Baltraitienė, tačiau nė vienas jų konferencijoje nedalyvavo. Priekaištus išklausyti ir atremti teko dvejus metus ministerijoje dirbančiam žemės ūkio viceministrui Sauliui Cironkai.

Sigito Dimaičio nuomone, Žemės ūkio ministerijai nepavyko sukurti ilgalaikės kaimo plėtros strategijos

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis pasigedo koreliacijos tarp Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos programų. „Pastudijavus programą, į akis krenta tai, kad iš dalies vykdomos tik 10 priemonių, o visiškai nevykdomos 13. Be to, ŽŪM programa yra nukreipta į kaimo plėtros priemonių vykdymą, tiksliau, europinių pinigų įsisavinimą. Mano supratimu, taip neturėtų būti", - sakė S. Dimaitis.

Anot jo, neįgyvendinta ir pati pirmoji svarbiausia priemonė - sukurti ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, taip pat neatlikta žemės ūkio valdymo reforma, mažai nuveikta ir stiprinant žemdirbių savivaldos ir organizacijų statusą. Pastarojoje srityje, S. Dimaičio įsitikinimu, reikėjo mažiausiai pinigų ir kur kas daugiau geranoriškumo.

ŽŪR vicepirmininkui užkliuvo ir siekis stiprinti ekonominį augimą, kuris visiškai neįgyvendintas, nes, statistikos duomenimis, Lietuva yra 21 vietoje pagal BPV vienam gyventojui gamintojo kainomis (lenkiame tik Bulgariją, Rumuniją), o pagal žemės ūkio produkciją, tenkančią 1 ha, tarp 28 ES šalių esame 26. Kaip negerai atliktą darbą jis išskyrė ir didėjantį skurdą bei emigraciją kaime.

Replikuodamas S. Cironka pabrėžė, kad visos priemonės skirtos ūkiams modernizuoti, gamybai efektyvinti, pvz., kaimo infrastruktūrai gerinti numatyta 36 mln. eurų, o gyvenimo kaime gerinimo priemonė apima daugybę sričių. Anot jo, viena jų - interneto plėtra, šioje srityje Lietuva pirmauja.

„Skurdo ir emigracijos problema - ne vien ŽŪM reikalas, turi būti iešmas, apie kurį suktųsi visos programos, jos turi būti sufokusuotos į bendruosius tikslus. Kaimo plėtros programa (KPP) yra kryptinga, su aiškiais tikslais, priemonėmis - visos priemonės nukreiptos į tai, kad skirtingo segmento paramos gavėjai surastų save ir būtų aktyvus", - atkirto S. Cironka.

Paklaustas, ar pavyko per dvejų metų darbo ministerijoje laikotarpį įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, viceministras S. Cironka sakė, kad dauguma dokumentų jau buvo suformuoti, dalis sprendimų paruošta, tad beliko užtikrinti jų įgyvendinimą, taisyklių parengimą. „Kartais pasitaikydavo klaidų, apie kurias nebuvo pagalvota. Ketinau žemdirbių organizacijas, asociacijas sufokusuoti bendrai veiklai viena kryptimi: tiek gamybos, tiek auginimo, tiek realizacijos. Tai sunkiausiai sekėsi, nes kiekvienas nori būti nepriklausomas, o dėl nenoro dirbti išvien einame vieną žingsnį pirmyn ir du atgal. Manau, tikslas turėtų būti daugiau dirbti ieškant bendrumo ir nukreipiant veiklą viena kryptimi. O jam pasiekti turime daugybę priemonių."

Kaimo plėtros programoje neišvengta klaidų ir nesusipratimų, S. Dimaičio įsitikinimu, jų galėjo būti gerokai mažiau, jei prieš siunčiant derinti į Briuselį, su paskutiniu KPP variantu būtų leista susipažinti žemdirbių savivaldai ir organizacijomis. Stipresnio ryšio ir bendradarbiavimo su savivaldos organizacijomis pasigedo ir Arūnas Svitojus, Baltijos paramos fondo direktorius. Jo nuomone, žemdirbiai turi dalyvauti priimant sprendimus, būtina ir balsavimo teisė, nes dabar dalyvauja tik kaip stebėtojai.

Arūnas Svitojus dabartinei ministerijai ir ministrei linkėjo likusį laiką nieko nedirbti, kad dar labiau visko nesujauktų

„Visą laikotarpį vertinu kaip ėjimą atgal, galima jį įvardyti kaip išorinių jėgų destrukciją kaimui, nes nebuvo žemės ūkio proveržio. Pasiekėme Rumunijos lygį, o latviai ir estai seniai mus pralenkė" - sakė A. Svitojus, linkėdamas likusį laiką ministrei ir ministerijai nieko nedirbti, kad dar labiau visko nesujauktų.

Panašiai ministrės darbą vertino ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. „Ši ministrė žemdirbiams, žemės ūkiui - didžiausia nelaimė. Kiek rengėme suvažiavimų, pasitarimų, rašėme rezoliucijų, vyko tik atsirašinėjimas ir daugiau nieko. Bendrajam finansavimui iš nacionalinio biudžeto žadėti ne 15, o 25 proc. Valdų modernizavimui praeitą laikotarpį buvo skirta 1 mlrd. 604 mln. eurų, dabar - 200 mln. eurų mažiau. Ministrė žadėjo rašyti Briuseliui, atstatyti, bet niekas nepadaryta", - kritiškai buvo nusiteikęs J. Vilionis.

Jonas Vilionis teiravosi, kiek valdoms modernizuoti skirtų pinigų jau išnaudota ir kiek dar liko

Vertindamas 4 metų ministerijos darbą Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pabrėžė, kad labiausiai yra nusivylęs gyvulininkystės programa. Jo įsitikinimu, ji yra imitacinė, nes visos turėtos paramos priemonės surašytos į vieną lapą ir pavadintos nauja programa, nors ištekliai liko tie patys. Viceministro S. Cironkos išskirtą vieną iš atliktų darbų - 12 naujų rinkų suradimą, A. Baravykas pavadino juoką keliančiu dalyku. „Keliauti ir važiuoti viena, bet jei mūsų sektoriuje maras, ką parduosi. Užsiimama lakstymu, nors namuose skersvėjai pučia", - sakė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Algio Baravyko įsitikinimu, afrikinio kiaulių maro problemą buvo įmanoma išspręsti daug greičiau ir efektyviau, jei tik būtų įsiklausyta į augintojų nuomonę ir pasiūlymus, leista dalyvauti priimant sprendimus

Užkliuvo jam ir programoje akcentuojamas dėmesys taikomiesiems tyrimams. Anot A. Baravyko, nuo sovietmečio tiriamos tos pačios temos, nesigilinant, ar jos bus naudingos ir realiai pritaikomos - taip veltui švaistomi pinigai ir nevyksta jokių pokyčių. Dar vienas pinigų švaistymo pavyzdys - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre sukurta Kiaulių veislininkystės informacinė programa, kuri realiai neveikia.

Tarp svarstytinų dalykų A. Baravykas paminėjo ir gyvulių veislininkystės sistemos statuso keitimą, jo nuomone, ji neturėtų būti valstybinė. Paprašytas S. Cironkos išvardyti nors kelis gerus ministerijos atliktus darbus, A. Baravykas paminėjo gerokai pavėluotą maro problemos sprendimą ir beakcizį kurą kiaulių, paukščių ir sliekų ūkiams, anot jo, šio sprendimo teko laukti 14 metų.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" vadovė Jūratė Dovydėnienė tokia griežta nebuvo, nors pripažino, kad dauguma problemų yra įsisenėjusios ir keliauja iš kadencijos į kadenciją. Tačiau kooperacijos srityje, jos nuomone, nuveikta daug.

„Iš ilgalaikių strategijų matau, kad tai pirmoji ministerija, kuri į kooperaciją pažiūrėjo, kaip į reiškinį, su kuriuo galima eiti į priekį. Pirmiausia pakeistas įstatymas, o tai buvo svarbu, kad išsigrynintų tikrieji kooperatyvai. Nė viena ministerija mūsų negirdėjo ir nebandė ką nors daryti", - sakė J. Dovydėnienė. Jos žodžiais, tik išsigryninus tikriesiems kooperatyvams, atsirado galimybė juos remti. Kooperuotiems ūkininkams skirtą 10 proc. didesnę išmoką iš nacionalinio biudžeto galima laikyti kooperacijos skatinimu.

„Tai pirmoji ministerija, kuri į kooperaciją pažiūrėjo, kaip į reiškinį, su kuriuo galima eiti į priekį. Pirmiausia pakeistas įstatymas, o tai buvo svarbu, kad išsigrynintų tikrieji kooperatyvai. Nė viena ministerija mūsų negirdėjo ir nebandė ką nors daryti", - sakė Jūratė Dovydėnienė

Pasak J. Dovydėnienės, dar vienas pradėtas, bet iki galo neišgrynintas darbas yra Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kuriame yra nemažai spragų. „Dauguma organizacijų ir asociacijų mano, kad tokia įstatyminė bazė reikalinga, tik reikia ją sutvarkyti, kad ji būtų veiksminga ir naudinga. Vienareikšmiai pasisakome už to įstatymo buvimą ir jo korekciją", - pabrėžė J. Dovydėnienė.

Pasak ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė" direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, didžiausia ministrės V. Baltraitienės klaida, kad nacionalinėje viešojoje erdvėje nepripažino, kad Briuselyje iškovota didesnė parama pieno ūkiams yra visų socialinių partnerių bendro darbo rezultatas  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai