Kaunas. Tiesioginis finansinis rėmimas nėra svarbiausia paskata plėtoti kooperaciją, nes paramos gavėjas ne visada nukreipiamas į ilgalaikę veiklą. Pinigai svarbu, bet ne vien jie nulemia sėkmę, įsitikinusi žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta" direktorė Jūratė Dovydėnienė. Ji siūlodaugiau dėmesio skirti jau veikiantiems kooperatyvams, antro lygio kooperacijai, tarptautiniam bendradarbiavimui.
Didžiausias kooperacijos startas Lietuvoje įvyko 2009-2010 m., kai finansiškai buvo remiami besisteigiantys kooperatyvai, skiriant paramą pirmuosius 5 veiklos metus. „Šiandien jau galima pasakyti, kad iš kooperatyvų, kurie tuo metu pasinaudojo parama, tik pusė tęsė veiklą, kiti susigundė įsisteigimo parama ir veikė tik paramos laikotarpiu. Todėl tiesioginio finansinio rėmimo neįvardyčiau kaip svarbiausios paskatos plėtoti kooperaciją, nes paramos gavėjas ne visada nukreipiamas į ilgalaikę veiklą. Pinigai svarbu, bet ne vien jie nulemia sėkmę", - sako J. Dovydėnienė.
Politikams, ieškantiems sėkmingų sprendimų, ji siūlo daugiau dėmesio skirti veikiantiems kooperatyvams, antro lygio kooperacijai, tarptautiniam bendradarbiavimui, t. y. nesibaiminti peržengti savo šalies ribų - kooperacija tarp šalių teikia kur kas didesnės ekonominės naudos, nes sąnaudos ir realizacijos rinkos yra visai kitos.
Pasak J. Dovydėnienės, Lietuvoje dominuoja smulkūs kooperatyvai: apie 40 proc. yra įdarbinę iki 4 darbuotojų, apie 20 proc. - nuo 5 iki 9 darbuotojų, apie 20 proc. - nuo 10 iki 20 darbuotojų.
„Didžiausi pagal pardavimų pajamas yra kooperatyvai „Pienas LT", „Grūdų centras", „Joniškio aruodas", „Vilkaviškio grūdai" ir „Pieno puta", kuriam vadovauju. Prieš penkerius metus „Pieno puta" turėjo 86 darbuotojus, šiandien dirba 118 (kooperatyvas nupirko Bagaslaviškio pieninę ir plečia gamybą). Ekonominiu požiūriu dešimties ūkininkų kooperatyvas nesukurs tokios vertės kaip šimto žemdirbių kooperatyvas. Todėl svarbu ne kooperatyvų skaičius, bet stambumas, ypač tai aktualu tokiam jautriam sektoriui kaip pienininkystė.
Grūdų sektoriuje mažas darbuotojų skaičius gali generuoti didelę apyvartą, o pieno sektoriuje taip nėra, visų pirma dėl gamintojų smulkumo, jų išsisklaidymo, konkurencijos. Jei norime būti stiprūs ir konkurencingi, turime jungtis, t. y. stambėjimo keliu turi žengti jau veikiantys kooperatyvai, jiems reikėtų didesnio paskatinimo“, – teigia J. Dovydėnienė.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės
2024-03-28 -
Pieno įstatymas nepajudėjo – teks tobulinti
2024-03-28
Skaitomiausios naujienos
-
Mėšlakračių ir srutvežių kolona rikiuojasi į Vilnių
2024-03-06 -
Profesionalaus sodininko patarimai, kaip ir kada genėti vaismedžius
2024-03-06 -
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21
(0)