Agropolitika
Konferencijoje apie gyvulininkystę veislininkystei dėmesys - tik simbolinis
2015-06-08

Vilnius. Seime vykusioje konferencijoje gyvulininkystės ir veislininkystės padėčiai ir perspektyvoms aptarti perskaityta ir įdomių, ir mažiau įdomių pranešimų, bet jai pasibaigus kai kam kilo klausimas: „O kas po to?" Be to, veislininkystės problemos liko beveik negvildentos.

Konferencijoje dalyvavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, valstybės institucijų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai, Seimo KRK nariai, kelių gyvulių augintojų asociacijos atstovai, ūkininkas iš Prienų rajono Jurgis Pažėra, Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Henrikas Braškys, taip pat LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai ir kt.

Seime surengta konferencija „Gyvulininkystės ir gyvulių veislininkystės padėtis ir perspektyvos"

Pasak konferenciją rengusio Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje po truputį pradėjo didėti galvijų ir melžiamų karvių skaičius. Daugiau auginama mėsinių galvijų, sparčiai didėja avių ir paukščių skaičius. Tad S. Bucevičius tikėjosi, kad konferencijoje bus apžvelgta gyvulininkystės, kurioje vis dar yra daug problemų, padėtis.

Kalbėdama apie Nacionalinės 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos įgyvendinimą ministrė V. Baltraitienė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dvejus metus galvijų skaičius išaugo 12 proc. - nuo 670 451 galvijo 2012 m. iki 749 341 galvijo 2015 m. sausio 1 d. „2014 metai - pirmieji per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį, kai karvių skaičius ne mažėjo, o pradėjo augti ir 2015 m. gegužės 1 d. išaugo iki 315 788 vienetų", - pabrėžė žemės ūkio ministrė.

Ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad didžiausios pastangos nukreiptos Nacionalinei gyvulininkystės programai įgyvendinti

Nepaisant optimistinių kalbų apie stabilizuotą galvijų skaičių, paramą ir išmokas ūkininkams, pastaraisiais metais vis aštrėjanti veislininkystės problema paminėta tik simboliškai. Apsiribota Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko Viliaus Rekščio pranešimu, kaip veikia jo vadovaujama tarnyba, kokia jos struktūra ir pan. Didžiąją šios informacijos dalį galima rasti ir tarnybos interneto svetainėje, tačiau apie vis didėjantį pleištą tarp Veislininkystės priežiūros tarnybos ir gyvulių veisėjų asociacijų jis neužsiminė.

Didžiausios problemos ir įdomiausios nuomonės buvo išsakytos po konferencijos prasidėjusiose diskusijose.

Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad patvirtindama Nacionalinę gyvulininkystės programą Vyriausybė iškėlė sau ambicingą tikslą didinti gyvulių kiekį. Tačiau jis teigė pasigendantis valstybės institucijų įsiklausymo į asociacijų siūlymus, į jų problemas. „Tiksliau būtų pasakyti - mūsų klausosi, bet neišgirsta. Svarbios problemos, neišspręstos vakar, atsilieps šiandien arba rytoj. Jeigu kalbame apie ambicijas didinti kiaulių skaičių, tai aš sakau, kad labai didelis iššūkis yra ir išlaikyti dabar esamą. Plečiasi afrikinio kiaulių maro teritorija, bet mes jau nieko nebedarome ir net garsiai apie tai nebekalbame. Būtų laikas pradėti derėtis su Briuseliu dėl zonavimo apribojimų mažinimo, nes tose zonose atsidūrę ūkiai atsisako gamybos", - kalbėjo A. Baravykas.

Pasak jo, visiems labai svarbus klausimas yra dėl lengvatinio PVM žemės ūkio produktams. Nors, jo teigimu, su pažadais mažinti PVM politikai kelis kartus ėjo ir į rinkimus, tapę valdančiąja dauguma, apsigalvojo. Ministrė V. Baltraitienė į šią pastabą atsakė, kad situaciją bandoma keisti, bet kol kas nesėkmingai, PVM įstatymo projekto dėl žemės ūkio produktų neleidžiama net pateikti, jis išimamas iš darbotvarkės. „Taigi čia trūksta politinės valios, tai ne kartą sakiau, ir nežinau, kodėl. Galbūt tai dėl konkurencijos su įvežtiniais produktais - kiauliena, paukštiena", - svarstė ministrė.

Dar griežčiau Kiaulių augintojų asociacijos vadovas pasisakė dėl veislininkystės. „Šalyje veislininkystė yra valstybinė, valstybė pagal sukurtą mechanizmą vis dar veisia mūsų kiaules. Bet kodėl tuomet valstybė nepasirūpina paskiau ir parduoti tas kiaules? Mes jau kelis metus siūlome valstybei nebeveisti kiaulių, leiskite mums patiems nuspręsti, ką mums veisti. Ir tas lėšas, kurias metate dirbtinoms bendrovėms išlaikyti, skirkite realiam gyvenimui palaikyti. Bet viskas apversta. Įsiklausykite pagaliau į mus, siūlome išeities taškus, bet jūs negirdite. Jūsų valia negirdėti, bet tuomet nesakykite, kad stringa visa gyvulininkystė", - rėžė A. Baravykas.

Deja, pasisakyti veislininkystės klausimu teko ne visiems. Veislininkystės komiteto ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos pirmininkas Edvardas Gedgaudas net nebuvo kviestas į šią konferenciją, tačiau atvyko pasiklausyti, kas bus kalbama apie veislininkystę. Ir diskusijose pasisakyti jam neteko - nebeužteko laiko.

„Apie veislininkystę neišgirdau nieko, nors tai buvo konferencijos tema. Ministrė pasakė, kad tai amžinas ginčas, tad turbūt apie tai nereikia ir kalbėti. Tokia pozicija visiškai nesuvokiama. Ministerija vykdo, kas jai nepriklauso, bet jai, matyt, tai tinka. Ir net nėra užuomazgų, kad problema bus pradėta spręsti, taigi galima suprasti, kad ūkininkas šiuo atveju yra paskutinėje vietoje. Kodėl taip yra, nėra jokio loginio paaiškinimo, jokių motyvų, išskyrus tai, kad tokia situacija galimai yra kažkam naudinga. Valstybės valdymas šiuo atveju nekuria pridėtinės vertės. Čekija, Estija, šalys, su kuriomis beveik kartu pradėjome kurtis iš naujo, veislininkystę atidavė į privačias rankas, tad ir gyvulių turi, ir pieno pakankamai melžia. Problemų, aišku, visur yra, bet jie nuėjo gerokai į priekį, o mes likome vilktis uodegoje", - atvirai nuomonę dėstė E. Gedgaudas.

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas (kairėje) ir Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (dešinėje) turėjo priekaištų valdininkams dėl požiūrio į veislininkystę

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jeronimas Kraujelis sakė, kad įdomiausius konferencijos pranešimus reikės perskaityti dar ne kartą. „Tik man klausimas kyla - o kas po to? Nepabaikime konferencijos padėdami paukščiuką, o diskutuokime toliau, nes be gyvulininkystės būsime ES uodegoje. Padidins ar ne išmokas už hektarą, pravalgysime jas ir vėl su kiauromis kišenėmis būsime", - kalbėjo J. Kraujelis.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė taip pat sakė nesulaukusi atsakymo ir konkrečių siūlymų, o kas toliau?

Kritikos žemės ūkio ministerijai ir savivaldybių žemės ūkio skyriams dėl nepakankamai efektyvios veiklos išsakė Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža. Jis konferencijos pagrindu siūlė parengti „rimtą dokumentą" su pasiūlymais ir bandyti keisti išsakytas problemas.

Seimo KRK narys Bronius Pauža tikisi, kad po konferencijos bus parengtas dokumentas su pasiūlymais

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai