Agropolitika
Kitų metų žemės ūkio srities finansavimas - didesnis ar mažesnis?
2016-11-09

Kaunas. Vakar Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdyje buvo pristatytas žemės ūkio srities 2017 m. biudžeto projektas. Bendri asignavimai žemės ūkiui bus didesni, nes dėl didėjančio tiesioginių išmokų voko auga ES paramos lėšos, tačiau valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos yra mažinamos.

Pagal 2017 m. biudžeto maksimalius limitus visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 1 070 mln. eurų arba 11,5 mln. eurų (+1,1 proc.) daugiau negu 2016-aisiais. ES lėšos sudaro 797,5 mln. eurų ir yra 14,6 mln. eurų (+1,9 proc.) didesnės negu šiemet. Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 249,8 mln. eurų ir yra 4,1 mln. eurų (arba -1,6 proc.) mažesnės negu 2016 metais.

Kaip pabrėžė Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vedėja Edita Viešchnickienė, šiuo metu biudžeto projektas pristatytas Seimui ir svarstomas komitetuose ir artimiausiu metu bus grąžintas vyriausybei

Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms pagal maksimalius limitus 2017 m. numatyta skirti 1 041,8 mln. eurų. Palyginti su šiais metais, kitąmet ŽŪM asignavimai didėja 11,5 mln. eurų. Iš jų ES lėšos didėja 14,6 mln. eurų, o valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažėja 4,1 mln. eurų (papildomai skirta 2,8 mln. eurų, sumažinta 6,9 mln. eurų).

Kaip pabrėžė E. Viešchnickienė, pastebimai mažėja asignavimai žemėtvarkai. „Derybų metu pas Ministrą Pirmininką, kartu su žemės ūkio ministre ir finansų ministre, lėšos žemės reformai buvo sumažintos 4,5 mln. eurų - tai pinigai, kurie buvo skirti 2016 m. kreditoriniam įsiskolinimui už žemės reformos darbus padengti", - paaiškino E. Viešchnickienė.

Svarbiausi likę nepatenkinti poreikiai - tai lėšos melioracijos programai įgyvendinti (29,4 mln. eurų). Šios lėšos būtų skiriamos valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti. Kitais metais numatoma rekonstruoti 1 750 km magistralinių melioracijos griovių. O iš viso rekonstruotinų blogos būklės magistralinių melioracijos griovių yra per 10 tūkst. kilometrų. 2013-2016 m. tokiems darbams lėšų visai nebuvo skirta.

Kiti likę nepatenkinti poreikiai - paramai kompensuoti dalį ūkinių gyvūnų draudimo įmokų (reikėtų 862 tūkst. eurų) ir paramai moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai (205 tūkst. eurų).

„Asignavimai žemės ūkiui auga ne dėl mūsų valdžios malonės, o iš padidėjusio europinio finansavimo", - tokią išvadą padarė ŽŪR tarybos nariai, išklausę kitų metų biudžeto pristatymą

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kitais metais numatyta skirti 28,3 mln. eurų arba 0,15 mln. eurų daugiau negu šiemet (0,5 proc. finansavimo augimas).

ŽŪR Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad finansavimas didėja tik iš ES lėšų. „Manome, kad ir iš nacionalinio biudžeto dalį lėšų reikėtų gražinti žemdirbiams, - sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. - Pavyzdžiui, mes Seimo Kaimo reikalų komitetui jau išreiškėme pageidavimą, kad melioracijai būtų skirti ne 29, o bent jau 35 mln. eurų. Taip pat būtina sukurti specialų fondą netektims padengti. Valstybė turėtų parodyti gerą valią ir žengti pirmąjį žingsnį, skirdama to fondo pradiniam asignavimui kokius 10 mln. eurų".

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis biudžeto projekte pasigedo lėšų priemonėms, kurios stabdytų emigraciją iš kaimo. „Ir toliau jaučiamas didžiulis atotrūkis tarp gyvenimo sąlygų kaime ir mieste. Deja, nieko nedaroma tai situacijai pakeisti", - konstatavo V. Juodsnukis.

„Kodėl mažėja lėšų kaimo plėtrai? Manęs neįtikino pranešėjos argumentas, kad mažėjimas yra grynai techninis. Turi būti detaliai, smulkiai išanalizuota, kur tie pinigai dingo", - piktinosi ūkininkas Nikolajus Dubnikovas

Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas pareiškė pastabą, kad svarstomos abstrakčios biudžeto eilutės, tačiau taip ir lieka neaišku, kas konkrečiai po jomis slepiasi. „Deklaruojame, kad rūpinamės jaunimu, kas jis liktų kaime, bet iš tikrųjų vargu ar taip yra. Štai pavyzdys: iki gruodžio vidurio priimamos paraiškos verslui kaime pradėti. Tačiau kai pasigilini į taisykles, pasidaro akivaizdu, kad jokių kaime pagaminamų produktų perdirbimas yra neremiamas. Gali plaukus kirpti, padangas montuoti, bet juk tiesiog nebus kam tas paslaugas teikti, nes kaime ir taip žmonių nėra. Pagrindų pagrindas būtų kaime užaugintos produkcijos perdirbimas", - sakė N. Dubnikovas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė iškėlė problemą, kad augintojams vis sunkiau tvarkytis su didžiulių nuostolių pridarančiomis karantininėmis ligomis, todėl būtina rasti papildomų lėšų šių ligų prevencijai

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė primygtinai siūlė ieškoti papildomų lėšų kompensuoti daržovių augintojams nuostolius, patirtus dėl karantininių ligų ir naudotų priemonių ligos židiniams sunaikinti. „Bulvių žiedinio puvinio plitimas ne didėja, bet mažėja. Šios ligos mastas toks, kad jau tikrai sunku sukontroliuoti. O lėšų suma, numatyta šiai problemai spręsti, kitiems metams išlieka tokia pati kaip ir šiemet - 174 tūkst. eurų. Tiek pinigų mums visiškai nepakanka", - kalbėjo Z. Cironkienė.

„Šįkart į Seimą pateko kaip niekada daug žemdirbių, tad tikimės, kad į visus mūsų pageidavimus bus atsižvelgta", - tokią bendrą viltį išreiškė žemdirbių savivaldos atstovai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai