Kiek kainuos ūkininkui melioracijos sutvarkymas?
2019-06-13

Vilnius. Apsvarsčius pirmąjį derybinį Melioracijos įstatymo pakeitimo projektą, išryškėjo keturios galimos melioracijos įrenginių  tvarkymo alternatyvos. Neišvengiamai prie procesų finansavimo teks prisidėti žemdirbiams.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pristatęs situaciją,  teigė, kad arba reikės ūkininkams mokėti atitinkamą sumą nuo hektaro, arba teks susitarti, kad atitinkamas procentas būsimosios Kaimo plėtros programos lėšų iškart būtų numatytas melioracijai.

Po diskusijų su socialiniais partneriais Žemės ūkio ministerija pristatė keturias alternatyvas. Pirmuoju atveju valstybė pasilieka atsakomybę tvarkyti visus jos nuosavybėje esančius melioracijos įrenginius, ūkininkams atiduodama jų sklypuose esančius rinktuvus, bet šlaitų sutvarkymas lieka valstybei. Tokio varianto įgyvendinimas kainuotų 588 mln. eurų, svarstytina galimybė apmokestinti kiekvieną deklaruotą hektarą 2 eurais.

Antruoju atveju valstybė, be viso kito, sutvarkytų ne tik šlaitus, bet ir rinktuvus, kurių skersmuo didesnis kaip 30 cm. Tuomet bendra sąmata auga iki 710 mln. eurų, apmokestinimas sudarytų 5 Eur/ha. Pasak ministro, šiuo atveju lieka mažiau rizikos baseino ribose patirti problemų visiems, jei atsirastų bent vienas nesitvarkantis savininkas.

Trečioji alternatyva numato, kad valstybė bus atsakinga ne tik už šlaitus ir rinktuvus, bet ir jų priežiūrą bei remonto darbus. Tad kalbama ne tik apie renovavimą, bet ir apie nuolatinę prižiūrą. Sąmata sudaro apie 1 mlrd. 138 mln. eurų, galimas apmokestinimas – 11 Eur/ha.

Pagal ketvirtąjį variantą valstybė imasi visko: renovuoja, prižiūri ir remontuoja visus įrenginius. Sąmata auga iki 2 mlrd. eurų, o galimas apmokestinimas – 31 Eur/ha.

Pasak ministro, skaičiavimai atlikti nevertinus galimų papildomų finansavimo šaltinių (jei jų pavyktų rasti, mažėtų būtinybė apmokestinti). „Svarstome ir dar vieną alternatyvą, reikės tartis su socialiniais partneriais. Pasirinkimas toks: arba ūkininkai moka už hektarą atitinkamą sumą pinigų, arba neapmokestiname jų ar mažiname apmokestinimą, tačiau tada 5–10 proc. nuo mūsų septynerių metų KPP pinigų būtent iškart numatomi melioracijai“, - galimus finansavimo variantus vardijo G. Surplys. Jo teigimu, jei melioracijos mokestis vis dėlto būtų, jį reikėtų sieti su žemės našumu.

Seimo nariui Juozui Baubliui pasiteiravus, kokiu principu bus skirstomos melioracijos fondo lėšos, jei sutvarkyti planuojama per penkiolika metų, ministras atsakė, kad norima eiti sisteminiu keliu ir ketinama darbus vykdyti vadovaujantis baseinų ribomis.

Parlamentaras Petras Čimbaras į kolegų samprotavimus, kad galbūt tiek melioracija, tiek finansinis prisidėjimas nėra aktualus ūkininkaujantiems Dzūkijos smėlynuose, replikavo, jog tokiu atveju situacija primena daugiabutį, kuomet pirmas aukštas neketina rūpintis stogo remontu. Jis klausė, koks sprendimas planuojamas privatiems miškams? Žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto teigimu, yra numatyta, kad savininkas privalo prižiūrėti sausinimo įrenginius miške.

Tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, tiek posėdyje dalyvavęs Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas priekaištavo politikams, sakydami, kad ūkininkai jau nemažai yra investavę į melioraciją, jų laukuose įrenginiai veikia. „Virš 100 000 eurų įdėjome. Pas mus laukai švarūs, grioviai sutvarkyti. Kodėl turime mokėti antrą kartą. Aš turiu griovį, šienauju, o kitų rinktuvai ateina iki manęs“, - kalbėjo S. Jasiūnas.

Tiek komentuodamas ministro pristatytą projektą, tiek atsakydamas S. Jasiūnui Seimo narys Remigijus Žemaitaitis svarstė apie galimybę taikyti dvi alternatyvas – pirmą ir trečią. Anot jo, jei jau ūkininkas susitvarkė, galima taikyti pirmąją. O visiems kitiems būtų taikoma trečioji.

Jam pritarė ir žemės ūkio ministras, neatmesdamas galimybės taikyti kelis variantus. Tuo tarpu norintiems įsigyti technikos ir tvarkyti tiek savo įrenginius, tiek teikti paslaugas kitiems, siūlyta pasidomėti verslo paramos priemonėmis.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, reaguodamas į išsakytas nuomones, visų pirma pasidžiaugė, kad pagaliau atsirado bendras supratimas, kad melioracijos fondas yra reikalingas. Jo manymu, reikia susikoncentruoti į tai, kad sukurtas fondas leistų sparčiau rekonstruoti irstančias melioracijos sistemas ir statinius, gerinti nusausintų žemių būklę ir sudarytų normalias ūkininkavimo ir gyvenimo sąlygas ne tik žemdirbiams, bet ir visiems kaimo gyventojams.

„Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Todėl mokestis, mūsų įsitikinimu, turi būti renkamas nuo visų, kas turi žemės kaimo vietovėse“, - kalbėjo K. Sivickis, sutikdamas, kad mokestis turėtų priklausyti nuo žemės našumo.

Reziumuodamas diskusiją Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad dėl šio įstatymo projekto ministerija ir toliau turėtų aktyviai dirbti su žemdirbių organizacijomis, ieškodama optimaliausio sprendimo.

„Valstybė turi sudėlioti žaidimo taisykles, bet jos turi būti priimtinos visiems ir duoti naudą. Fondas turi būti realus, sudėliotas taip, kad veiktų“, - kalbėjo A. Stančikas.

Melioracijos įstatymo pakeitimo projektas toliau bus svarstomas su žemdirbių organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Seimo svarstymui ketinama jį pateikti rudens sesijoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(16)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • ūkininkas

    Lietuvoje žemės melioracija vyko prieš 50 metų, o melioruotiems plotams garantija buvo duota 40 metų.Iki šiol melioracija buvo valstybės žinioje,o kai melioracijai baigėsi garantija,ir,praktiškai reikalinga daryti visoje LT melioraciją iš naujo - valstybė neria į krūmus.Valstybė neatnaujino melioracijos,o tik ėmė tam skirtus pinigus ir nieko neveikė(galbūt tik savo ir savo gerų draugų žemėse atnaujino melioraciją).O dabar kai melioracija praktiškai nebeveikia ir reikia melioraciją atnaujinti -, ūkininkai,pasiimtikite tą melioraciją !

  • zemdirbys

    jau buvom apvogti ,kai turejom ekologinius ir turejom griovius priziureti o kas eme ir kur pinigai uz priziuretus griovius ,kur jie ir pas ka

  • PF

    O aš manau bet kurį variantą priėmus reik lygiai tiek pat mažint nuomas nes juk sutvarkis melioracija tai sklypo savininkams tai tegul ir susimoka...

  • Kosmosas

    Tegu tik eina velniop su savo fondais. Lyg dykai gyventumem. Mokam pvmus gpmus, žemės mokescius ir kitokius nalogus ir dar matai spelializuoto mokescio reikia. Tiktai pritarkim fondui tai tikrai paskui nebesugaudysim kiek ir uz ka mokame ir ne pjautis su stambiaisiais nebus kam nes jau smulkiuju nebeliks.

  • Tam siandien

    Kartais ne Salcininku rajonas?

  • Ukininke

    Pritarciau tokiam modeliai, kad pinigai butu imami tik po grioviu sutvarkymo. O tai dabar kuriamas fondas neaisku kieno interesams. Tikrai pirmiausia remontuos, tvarkys musu ponu griovius, o po to snipstas. Kaip rase vienas komentatorius, tai griovius valymas dabar atrodo taip, kad medzius paeme biokuro imone, o kamienai liko. Neilgai trukus ir vel visur matysim krumus. Kodel negalima ir saknis israuti, o tai palieka. Tik dumbla nuo dugno pakelia. Jei jau atliekami darbai, tai turi buti padaryti tvarkingai, o ne byliekaip

  • Ekologas

    Baisiausia bus, kai sumokėsi 31 Eur už ha ir už paties sumokėtus pinigus melioruos stambiųjų laukus, o pačio laukų nemelioruos. Išvada - toks melioracijos finansavimo modelis - paskutinis dūris Lietuvos kaimui.

  • Uk

    Turėtų būti taip:-melioraciją sutvarko valstybė,o tada tik pinigus pradeda mokėti naudotojas.o tai kaip visad " dengi vperiot"

  • siandien

    viksta pas mane melioracijos darbai.Grioviu valimas projektia parašita,kad bus išvalita grioviai,sutvarkita grioviu pakraščiai,keliai ir kita.O dabar viksta taip puse griovio išvalo puse ne,karklu,beržus išsipjauna.Geruma pasiįma tam tikra įmonė biokurui,o šaknis, likusios šakos apipilama dumblo.Manau visi žino nupjovus viena karkla kiek poto priželia karklų.Atsėt žolės neatses,keliu netvarkis.Tai kas,tie kiti darbai,beprasmis lakstimas ir dulkių kelimas,perlaidų stulpialių pakeitimas.Kurie gali stovėt 100metų.Geriau griovi viena iki galo pabaiktu sutvarkitį,nei 100grio.apsiįmtų ir savartina padaritų per šienapjutia.Kaip prietokios pinigų ploviklos gali prisidėtį,melioracijos magnatas sedi savivaldibėja ir tokiems darbams samdo smulkias įmonites ir jo neapkaltinsi,o tik apdovanoja meras.

  • na

    rūpinamės nuomos kainomis,bet sumokėję į melioracijos fondą,pačios melioracijos laukuose galim laukti dešimtmečiais. Nei pinigų -nei melioracijos. Vėl prasidės ,,savų,,pažinčių,landų, paieška. Kas gudresnis -tas pirmesnis..O kur dar įkainiai,kurie suvalgys didesnę fondo dalį,vis bus mažai,įkainiai didės ir niekas mūsų neatsiklaus. Įmokos į tokius fondus ,,suvalgys,, didesnę dalį išmokų.kurios ir taip menkos. Gal laikas valdžiai dėti didesnes pastangas išmokų suvienodinimui ,o paskui fondų kūrimu užsiimti. Aš kol kas sėkmingai pats tvarkiausi melioraciją,tai man dar ir įmokas uždės.

  • ukininkas

    stai uzprogramuotas zemes nuomos kainos kilimas

  • m

    1-3 variantai gal ir neblogi, bet trūksta aiškumo, per kiek laiko bus tvarkomą melioracija ir kokia kontrolė bus melioratoriams dėl darbų kainų ir kokybės

  • Kosmosas

    Keistai cia. Isinuomoju zeme tarkim 5 metam, sumoku 150 eu uz ha ir per ta laika bus taip kad ne tik mano lauke bet ir gretimose teritorijose, drenazo sistemose ziurek nespes nei sapo pakelti. O tai puikiai sugalvota!

  • gg

    moketi turi žemes savininkai, nes melioracija kels žemes verte.jei mokes ukininkas už nuomojama žeme, tai savininkas parduodamas tikrai kaina pakels melioruotai, o tada jau ukininkas mokes du kartus

  • Ooo

    Kodel ukininkai turetu moketi uz zemes savininku drenazo sistemu tvarkyma? Tam yra zemes mokestis tegul ir tvarko ka priklauso, o nezinia kam isvaistomi mokesciai.

  • ss

    Viena aisku kad neaisku.... as duodu 30 eur i metus uz ha, bet kas is to kad puse pinigu bus issvaistyta, jopapa kas kontroliuos. Jeigu gerbiamasis ministras galvoja kad suskursiu istatyma, surinksiu pinigus ir viskas ims per 15 metu ir susitvarkys - nifiga, nes kontroles mechanizmas nesukurtas - kaip efektyviai lesos bus panaudotos. Ispustos samatos dar labiau bus puciamos. Kita vertus - rokiskenui ir Talmantui atsakau, taip jus suremontavot savo zemeje, bet vistiek privalote moketi, nes as mokesiu dirbdamas ir nemeliuoruotus plotus. P.s. niekas nesprendzia sureguliuotu upeliu misko teritorijoje valymo, o ten ir kartais esme - sumazejusi srove del bebru, prikritusiu medziu ir t.t. pati sudare sanasas vagos, kol jos nebus isvalytos, laukai vistiek skes. Du metai kaip nera vandens, taciau nereiskia kad nebus kataklizmu su pertekliumi. p.s. 2 - ir ne tik ukininkai turi moketi i fonda - visi savininkai ir miesteliu ir miestu, nes vanduo visu.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokie Jūsų lūkesčiai?
Orai