Agropolitika
Kiaulystės dėsniai verčia merdėti kiaulininkystės sektorių
2013-08-20

Vilnius. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, tyrėjas Albertas Gapšys 2014-2020 m. siūlo skelbti kiaulininkystės metais. Tai vienintelis žemės ūkio sektorius, kuris Lietuvai neužaugina reikiamo kiekio produkcijos.

Per metus statistinis Lietuvos gyventojas suvalgo 70 kg mėsos, 40 kg iš jų sudaro kiauliena. „Grūdų, pieno, paukštienos, galvijienos užsiauginame per daug ir eksportuojame, nors kartais tas eksportas mums atsirūgsta. Tuo tarpu daugiau kaip pusę kiaulienos įsivežame. Dar įspūdingesnė šio importo suma - 0,5 mlrd. litų. Tai didžiuliai pinigai. Kiaulieną valgyti mėgstame visi, todėl ar nevertėtų ją užsiauginti patiems?", - retoriškai klausia A. Gapšys.

3 Paragrafas delaval

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, tyrėjas Albertas Gapšys tvirtina, jog kiaulininkystė - vienintelis žemės ūkio sektorius, kuris Lietuvai neužaugina reikiamo kiekio produkcijos

Jo teigimu, anksčiau Lietuvoje buvo laikoma apie 3 mln. kiaulių, o šiuo metu - vos 800 tūkstančių. Norint atsisakyti kiaulienos importo, šalyje reikėtų užauginti beveik dvigubai daugiau kiaulių, bent 1,5 milijono. 1995 m. iš 1,3 mln. kiaulių, 600 tūkst. buvo auginamos kompleksuose, o kita dalis - pas gyventojus.

„Jei neliktų kiaulių kompleksų, prieš kuriuos kovoja žalieji, problema būtų dar aštresnė, nes gyventojai augina vis mažiau kiaulių. Kiauliškai elgiasi ir perdirbėjai, nes po 2-3 mėnesius neatsiskaito už kiaules", - teigia tyrėjas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) pirmininkas Algis Baravykas pripažįsta, kad dėl rinkoje susidariusios situacijos smulkūs augintojai pasitraukė, visa kiauliena užauginama maždaug 30-yje ūkių.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) pirmininkas Algis Baravykas mano, kad tėra vienintelis kelias padidinti kiaulių skaičių šalyje - leisti iki 20 proc. daugiau kiaulių laikyti stambiesiems kiaulininkams

Kaimo žmonės taip pat nušeria po vieną kitą paršą, tačiau jie nepatenka nei į skerdyklas, nei į prekybos centrus, kiauliena tenka savoms reikmėms.

A. Baravykas nesitiki, kad artimiausioje ateityje kiaulių Lietuvoje padaugės. „Tam nėra sukurta infrastruktūra, nevilioja šios veiklos imtis ir mažas skirtumas tarp išauginimo savikainos ir supirkimo kainos. Investuotojų taip pat ilgai neturėsime, potencialius kompleksų statytojus išbaidėme", - vardija A. Baravykas.

Pasak jo, tėra vienintelis kelias padidinti kiaulių skaičių šalyje - leisti iki 20 proc. daugiau kiaulių laikyti stambiesiems kiaulininkams.

LKAA pirmininkas piktinosi Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika. Pasak jo, visi pripažįstame, kad kiaulienos užauginame per mažai, tačiau didinimas skatinamas tik žodžiais, kiaulininkystės sektorius neišvengia kiaulystės dėsnių. „Ministras Vigilijus Jukna kalba, kad prioritetas teikiamas gyvulininkystei, tačiau pinigus skiria pieninei galvijininkystei", - sako A. Baravykas.

Jis ne tik pritaria LAEI tyrėjo minčiai skelbti kiaulininkystės metus. „Pagal kinų horoskopą kas 12 metų būna Kiaulės metai. Šalies valdžia galėtų bent kas 12 metų daugiau dėmesio skirti Lietuvos kiaulininkystės sektoriui ir jo problemoms spręsti", - ironizavo LKAA pirmininkas.

Kadangi artimiausi Kiaulės metai bus 2019-aisiais, šalies kiaulių augintojai vargu ar gali tikėtis greitų permainų į gerąją pusę.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai