Agropolitika
Kelius eksportui turi nutiesti valstybė
2016-07-25

Kaunas. Mėsos perdirbimo sektorius viliasi, kad valdžia apsispręs sumažinti pridėtinės vertės mokestį šviežiai mėsai ir kitiems produktams, tuomet pajudės vidaus vartojimas, sumažės šešėlinė gamyba. Šiuo metu perdirbėjus gelbsti eksportas, tačiau naujos rinkos atveriamos labai lėtai - trūksta aktyvesnės ekonominės diplomatijos. Apie tai žurnalui „Mano ūkis“ pasakoja Egidijus MACKEVIČIUS (nuotr.), Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Lietuvos maisto pramonė kartais vadinama šalies ekonomikos lokomotyvu. Ar mėsos perdirbimo sektoriaus dalyviai jaučiasi esą priešaky?

Didžiosios sektoriaus įmonės yra pagrindinės eksportuotojos. Keista, bet valstybė remia (ypač eksporto srityje) ne jas, o vidutines ir smulkias bendroves. Kad įmonė būtų pajėgi eksportuoti produkciją, ji turi pasiekti tam tikrą apyvartą, tačiau kai įmonė išauga ir jau pasirengusi aktyviai prekiauti užsienyje, t. y. kai jai labiausiai reikia paramos eksportui, ji šios paramos netenka. Todėl mūsų sektoriaus įmonių padėtis, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra prastesnė. Tam yra ir objektyvių priežasčių: nuo seno ES rėmė stambiąją pramonę, o kai ši sustiprėjo, pradėjo remti vidutinius ir smulkiuosius perdirbėjus. Mes įstojome į ES kaip tik tuo metu, kai Bendrija perėjo prie vidutinių ir smulkių įmonių rėmimo.

Gaminame vidaus rinkai ar eksportui?

Didžiosios įmonės savo prigimtimi yra eksportuotojos, o vidaus rinkoje, be eksporto, turime didelių problemų, susijusių su PVM. Pavyzdžiui, 2004-2006-uosius galime vadinti palankiais metais, nes tai buvo įmonių augimo ir stiprėjimo laikas: prasidėjo eksportas, augo vidaus vartojimas. Remiantis oficialia statistika, maždaug iki 2002 m. vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartodavo apie 50 kg mėsos. Sumažinus PVM mėsai iki 5 proc., vidaus vartojimas kasmet ėmė augti, 2008 m. vienam gyventojui teko jau 83 kg mėsos. Prasidėjus krizei buvo padidintas PVM (nuo 5 iki 21 proc.), vartojimas nukrito iki 69 kg. Mes, kaip rinkos dalyviai, labai pajutome tą 14 kg/gyventojui vartojimo sumažėjimą (padauginę šį skaičių iš beveik 3 mln. gyventojų, susidarė didelis kiekis). Dabar vartojimas iš dalies atsigavo, bet iki ankstesnio lygio dar toli.

Vartotojai ėmė ieškoti, kur nusipirkti pigiau.

Taip, mėsos vartojimas migravo į turgus. Iki 2008 m. įvežtinės žalios kiaulienos Lietuvos turguose beveik nebuvo. Padidintas PVM, žemas Lenkijos zloto kursas paskatino lietuvius važiuoti pirkti į Lenkiją. Blogiausia tai, kad paskatino kurtis šešėlinę gamybą.

Ar produkcija Lenkijoje yra pigesnė vien dėl PVM?

Lietuvoje turime standartizuotą gamybą, lenkai nuėjo liberalesniu perdirbimo keliu. Lietuvos perdirbėjai privalo aiškiai nurodyti gaminio sudėtį, laikytis nustatytos receptūros. Kad būtų aiškiau, pasakysiu, kad šiandien sunku suprasti, kokia turi būti garsioji Krokuvos dešra, nes jos gamyba nestandartizuota, kiekvienas gamina ją pagal savo receptūrą. Lenkai, kurie nori kokybiškos produkcijos, važiuoja pirkti mėsos produktų į Lietuvą.

Tai, kad žmonės važiuoja pirkti maisto į Lenkiją, kad kas ketvirtį palieka ten 80 mln. eurų, yra mūsų valstybės problema - tiek pinigų netenka vietos gamintojai. Jei gyventojai važiuotų į kaimyninę šalį pirkti vien šviežios mėsos, būtų maža bėda, palyginti su tuo, kad klesti cechinė šešėlinė gamyba, kuri naudoja įvežtinę žaliavą, apmokestintą 5 proc. PVM, o po to realizuoja perdirbimo produkciją turguje.

Paprastai tariant, žmogus parsiveža iš Lenkijos šoninės mėsos, išmirko ją, išrūko ir parduoda turguje gaminį už tokią kainą, kuri artima prekybos tinklų kainai, o kartais yra net aukštesnė, deklaruodamas, kad tai yra lietuviškas kaimiškas gaminys. Taip susikuria tam tikras gamybos žiedas. Susitikime su premjeru Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovai pateikė duomenų, kad turgūs realiai deklaruoja tik trečdalį apyvartos, t. y. nuo 85 iki 100 mln. eurų. Padauginę šį skaičių iš 3, suprasime, kad tikrieji mastai yra milžiniški. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad reikia griežtinti kontrolę. Bet tokios bedugnės neįmanoma sukontroliuoti. Tai kainuotų labai brangiai ir nederėtų su laisva rinka.

Visą pokalbį skaitykite čia.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai