Agropolitika
Kas padėtų prekiniams ūkiams geriau ūkininkauti
2018-08-24

Vilnius. Deramos europinės paramos dydžio užtikrinimas yra mažesnė problema nei efektyvus šių lėšų paskirstymas ir panaudojimas, sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, susitikęs su stambiausių bendrovių atstovais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), pasikvietusi ministrą į Prezidiumo posėdį, supažindino jį su pagrindinėmis stambių prekinių ūkių problemomis.

Pasak LŽŪBA prezidento Petro Puskunigio, asociacijai priklauso 165 bendrovės ir 50 ūkininkų. Bendrovės, valdydamos 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės, gamina apie 30 proc. žemės ūkio produkcijos. Nuosavybės teise bendrovės valdo vidutiniškai po 250 hektarų. Vienas hektaras bendrovių dirbamos bendrovės duoda šalies biudžetui 128 eurus mokesčių forma.

Nederlius sudaro 25-30 proc.

Regionuose situacija yra sunki ir nevienoda. Jau skaičiuojama, kad nederlius sudaro apie 25–30 proc. Pasak Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Jotainiai“ finansininkės Angelės Narbutienės, didžiausia laikmečio problema – sausra. Pernai ūkis kentėjo nuo drėgmės pertekliaus, šiemet – nuo stokos. Nuimta 65 proc. praėjusių metų derliaus kiekio.

„Ganyklos išdegė nuo saulės ir kaitros. Vandenį galvijams girdyti teko vežti ir vežti. Grūdų kainos pastaruosius keletą metų buvo pakankamai žemos, supirkėjai pasiūlė šiek tiek didesnes, sudarėme išankstines sutartis, o dabar jas teks vykdyti. Nuostolių neišvengsime“, – sakė A. Narbutienė.

Šiaulių rajono „Ginkūnų agrofirmos“ vadovo Arūno Grubliauskio žodžiais, rapsų derlius šiemet 15 proc. mažesnis, palyginti su pernai, kviečių – 12, o bendrai vasarinių javų – 26 proc. mažesnis.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis (nuotr. kairėje)  ir LŽŪBA Prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas

Pakruojo rajono Pelaniškių bendrovės vadovas Edikas Drupas pasakojo, kad iš hektaro kviečių prikulta 5 t, o planuota gauti 7 t, rapsų derlius siekia 2,8-3 t vietoje planuotų 4 t. Tad derlius mažesnis apie 30 proc.

Panaši situacija ir Pasvalio rajono „Draugystės“ bendrovėje. Anot jos vadovo Juozo Jarašūno, javų ir rapsų derlius gauta apie 30 proc. mažiau, todėl bus problemų su pašarų paruošimu gyvuliams. „Daugiamečių žolių įsėlis nesudygo, pasėjome antrą kartą, bet ar šis sudygs, kai lietaus nėra? Problemos ateinantiems metams jau akivaizdžios“, – sakė J. Jarašūnas.

Anot Algio Žėko, Alytaus rajono „Atžalyno“ ŽŪB vadovo, sausra Dzūkiją paveikė labiau nei kitus regionus. Grūdų prikulta 50 proc. mažiau. Liūtys išplovė jau pasėtus žieminius rapsus.

Pasak LŽŪBA prezidiumo nario Džiugo Grigaliūno, Suvalkijos ūkiuose rapsų ir kviečių derlius mažesnis perpus. Nors jo atstovaujamas ūkis draudžia pasėlius, tačiau ne nuo sausros, nes tokios draudimo rūšies nėra.

ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktoriaus Edmundo Adomavičiaus žodžiais, nieko naujo, kad derlingus metus keičia nederliaus metai, taip esti visada. Žinant tai, prastesniems metams galima būtų pasiruošti, tačiau draudimo sistema orientuota į tai, kad gerai gyventų tie, kurie susirenka draudimo įmokas.

„Mūsų sektoriui rūpi, kaip bus su pašarais? Kai grūdų tonos kaina pasiekė 200 eurų, kiaulienos kaina turėtų būti apie 1,5 euro, o siekia vos 1,07 euro. Šis skirtumas augina nuostolius. Kita baimė susijusi su grūdų išvežimu: jei prekeiviai išveš sukontaktuotą grūdų kiekį, ar grūdų dar liks? Yra kvota įvežti grūdus be muitų iš trečiųjų šalių. Ar įmanoma šia galimybe pasinaudoti?“, klausė E. Adomavičius.

Gyvulininkystės ūkiai kryžkelėje

„Ginkūnų agrofirma“ valdo apie 2000 ha (yra sudariusi nuomos sutartis su 500 savininkų). Ūkyje yra 980 sąlyginių galvijų (laiko 580 karvių). Dirba apie 90 darbuotojų. „Esame kryžkelėje. Ką toliau daryti? Ar reikia pieno, ar tai perspektyvu?“, – aiškesnės valdžios politikos pasigendąs bendrovės vadovas A. Grubliauskis.

Andrius Pranckevičius, žemės ūkio ir maisto pramonės įmones kontroliuojančios bendrovės „Linas Agro Group“ generalinis direktorius pritarė, kad didžiausia dilema yra pieno sektoriaus ateitis. Įmonė dirba 17 tūkst. ha, laiko 3500 melžiamų karvių, dirba 600 darbuotojų.

„Turime Labūnavoje bendrovę. Skaičiavome jos atnaujinimo projektą. Investicijos sudarytų 8,5 mln. eurų, o atsipirktų geriausiu atveju per 14 metų. Investuoti būtina, bet dvejojame, nes labai ilgas atsipirkimo laikas“, – sakė A. Pranckevičius.

Įmonės užsakymu ekspertai atliko panašių pieno ūkių veiklos analizę įvairiose šalyse ir nustatė, kad efektyvumas, gamybos kaštai, produkcijos savikaina skiriasi mažai, o esminį skirtumą sudaro subsidijos.

„Skiriant 2-3 centais didesnę tiesioginę ir 2-3 netiesioginę paramą, susidaro 4-7 centai, kurių visiškai užtenka esant didelei gamybai. Lenkai, estai daugiau remia savo pieno ūkius. Norisi, kad ir Lietuva turėtų tikrą pieno strategiją“, – sakė A. Pranckevičius.

Nuotraukoje iš kairės: LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, ministras Giedrius Surplys, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis

Kėdainių rajono Krakių ŽŪB valdo apie 2000 ha. Ūkyje dirba apie 120 darbuotojų. „Šiandien klausimas vienas – laikyti karves ar ne? Paruošėme modernizavimo projektą, bet atsisakėme, nes, esant tokioms kainoms, nieko nepavyks“, – dalijosi nuogąstavimais bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenko.

Jo žodžiais, grūdų kokybė pernai buvo bloga, šiemet bloga kokybė ir prastas kiekis. Krakių ŽŪB augina cukrinius runkelius. „Derliai geri, pinigai – maži, vos 26 eurus moka už toną (seniau mokėjo buvo 160 litų). Gaunam didelius derlius, bet atskaičiavus išlaidas sėklai, trąšoms, chemikalams, rezultatas išeina neigiamas“, – pasakojo N. Danilčenko.

Valstybinės žemės lopinėliai

Dž. Grigaliūno atstovaujamas Suvalkijos ūkis dirba 1500 ha, iš jų apie 4 proc. sudaro valstybinė žemė – 0,5-2,0 ha dydžio ploteliai, įsiterpę tarp didžiųjų masyvų. „Tie įsiterpę ploteliai sudaro kliūčių ūkininkauti. Norėtume juos pirkti, bet vis atsiranda kliūčių. Paprasčiausiai trūksta ministerijos aiškaus pasakymo, kad įsiterpusius mažus plotus būtų galima įsigyti“, – kalbėjo Dž. Grigaliūnas.

Jam pritarė Pakruojo rajono Pelaniškių bendrovės vadovas E. Drupas. „Dirbame 1500 ha, laikome 600 melžiamų karvių, didiname bandą iki 800. Nuomojame nemažai valstybinės žemės sklypų, tarp jų nedidelius plotelius, apžėlusius krūmynais. Galėtume juos iškirsti, pritaikyti ganykloms, bet nuogąstaujame, kad sutvarkyta žemė atiteks kažkam kitam. Norėtume garantijų, kad mūsų investicijos į valstybinės žemės sklypus bus kompensuojamos, jei tie sklypai atiteks kitiems savininkams“, – kėlė problemą E. Drupas.

Kas trukdo ūkininkauti

Lietuvoje yra apie 3 mln. ha žemės ūkio naudmenų, iš jų apie 0,5 mln. ha naudojama pagal panaudos sutartis. Pasak Dž. Grigaliūno, tie, kurie moka žemės nuomą, atsiduria prastesnėse konkurencinėse sąlygose. Jis siūlė atsisakyti panaudos, kaip vienos iš ekonominio šešėlio apraiškų.

„Padauginkime tuos 0,5 mln. ha iš vidutinės žemės nuomos kainos (150 Eur) ir pritaikykime 15 proc. pajamų mokestį. Gausime apie 11 mln. eurų. Štai šešėlis! Kodėl valstybė nenori paimti tų milijonų? Jai jų nereikia?“, kreipėsi į ministrą Dž. Grigaliūnas.

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas piktinosi, jog, beveik 15 metų ūkininkaujantis drauge su dar trimis ūkininkais ir nusprendęs įkurti juridinį asmenį, negali įveikti kliūčių.

„Kiekvienas atskirai valdome vidutiniškai po 250 ha. Tokiu būdu nesame labai stambūs ūkiai, todėl vertinami teigiamai. Sumanius įkurti bendrą ūkį, mus jau vertina kaip žemgrobius, nes peržengiame nustatytą ribą. Išanalizavę visus variantus priėjome išvados, kad žemės ūkio subjektų apmokestinimas yra ydingas, todėl paprasčiausias būdas – steigti uždarąją akcinę bendrovę, kad pabėgti nuo neadekvačių, įskaitant SODROS, mokesčių. Jei vaikai neperims ūkių, mes jų perduoti neturėsime kam. Iš SODROS aš beveik nieko negausiu... O jei ūkio neperima palikuonys, ūkininkas turi išnuomoti, parduoti. Kas pirks kelių šimtų hektarų ūkį? Nėra tokio pirkėjo. Bendrovės akcijas bus paprasčiau realizuoti“, sprendimų paieškomis dalijosi A. Bardauskas.

Nuotraukoje iš kairės: Gataučių ŽŪB vadovas Darius Stonis ir Raseinių rajono ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas

„Linas Agro Group“ vadovas A. Pranckevičius atkreipė ministro dėmesį į ekologinių paukštynų problemą: „Patvirtintas ekologiško paukščio standartas numato, kad ekologiškus paukščius privalu auginti mažiausiai 81 dieną. Per tą laiką paukštis užauga 3,5-4 kg, vadinasi, nė viena pramoninė linija netinka tokiai paukštienai doroti. Tik rankomis įmanoma juos apdoroti. Tai tampa rimta kliūtimi dalyvauti rinkoje“.

ŽŪB „Jotainiai“ atstovė A. Narbutienė pasiūlė, kad bent dalis surenkamo žemės mokesčio būtų panaudota melioracijai. „Gynybai skyrėme 2 proc. BVP. Galėtume ir dalį žemės mokesčio privalomai skirti melioracijai“, – sakė A. Narbutienė.

„AUGA group“ generalinis direktorius L. Bulzgys atkreipė dėmesį, kad gauti derliai turės įtakos veiklos rezultatams ir plėtrai. „Didžiausias lūkestis – kad tiesioginės išmokos artėtų prie ES vidurkio, o ekologinė gamyba būtų remiama taip, kaip Vokietijoje ir Danijoje. Kadangi daug eksportuojame, mums labai svarbu vienodos konkurencinės sąlygos“, – sakė L. Bulzgys.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis kreipėsi į ministrą, kad būtų vertinamas paramos skirstymo efektyvumas ir grąža. „Pirmiesiems hektarams išdalyta 420 mln. eurų, o visų ūkių modernizavimui skirta 429 mln. eurų. Mes, čia susirinkusieji, galime parodyti investicijų grąža, o kokią grąža iš išdalytų 420 mln. eurų? Apskaitos suvienodinimas išspręstų daug problemų. Tai būtų teisinga ir sąžininga visų sektoriaus dalyvių atžvilgiu“, – sakė J. Sviderskis.

LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis pabrėžė, kad stambūs prekiniai ūkiai neprašo privilegijų, o apleliuoja į teisingumą.

Kaime gyvena ne vien žemdirbiai

Ministras Giedrius Surplys priminė, kad ministerijai tenka atsakomybė ne vien dėl žemės ūkio gamybos sąlygų užtikrinimo, bet ir rūpinimasis nežemdirbiškąja kaimo dalimi.

„Ne visus įdarbina bendrovės ir ūkiai, yra ir su žemės ūkiu nesusijusių asmenų, o kaime turi užtekti vietos visiems. Būtina padėti bendrovėms, stambiems ūkiams, lygiai taip ir mažesniems. Auginti grūdus 30 ha ūkyje netinka, vadinasi, stambiems ūkiams čia erdvė veikti. Bet ir mažesni ūkiai gali sėkmingai gyvuoti, maitinti šeimas, jei jie gyvybingi. Tačiau aš nesu tokių ūkių pusėje, kurie gyvavimas gali pasibaigti sulig paramos pabaiga“, – sakė ministras.

Atsakydamas į žemdirbių iškeltas problemas, ministras G. Surplys sakė, kad šiuo metu rengiama Žemės ūkio politikos baltoji knyga, kuri atspindės požiūrį į sektoriaus ateitį. Ženklus vaidmuo joje teks pieno sektoriui.

Ministras taip pat pridūrė, kad 5 mlrd. eurų europinės paramos turi užtekti visiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams, tereikia sutarti, kaip juos efektyviau panaudoti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai