Agropolitika
Kalbėti apie euro įvedimą reikia labai dalykiškai ir konkrečiai
2014-01-30

Vilnius. Kalbant apie euro įvedimą, žemdirbiams šiuo metu aktualios ne techninės procedūros (kaip ir kada reikės padaryti perskaičiavimus, keisti vidaus dokumentus), bet ką tas lito pakeitimas (geresnio ar blogesnio) duos bendrovėms, ūkininkams, žemės ūkyje dirbantiems žmonėms. Iš valdžios institucijų laukiama ne propagandinių, o kompetentingų atsakymų į šiuos klausimus.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio (nuotr.), Lietuvos banko, Finansų ministerijos vadovų aiškinimai, komercinių bankų analitikų komentarai, esą eurą reikia įsivesti todėl, kad tai gėris, kad tai padarė estai ir latviai ir pan., vertinami kritiškai.

„Nuolatiniai klausimai, kodėl anglai, danai, švedai, lenkai euro nėra įsivedę ir apie jo įvedimą nekalba? Kodėl graikai, ispanai, italai, turėdami eurą, susidūrė su tokiomis problemomis, kodėl Estijoje kainos šoktelėjo 25 proc. ir t. t.? Kartu su šiomis pastabomis išsakoma priekaištų, kad Lietuvos valstybės institucijos per daug uoliai vykdo Europos Sąjungos institucijų, ypač Europos Komisijos, smulkmenišką reglamentavimą ir taip šalis vis daugiau praranda net ūkinio savarankiškumo. Valdžia neturi apsimesti, jog šito negirdi", - sako J. Kraujelis.

3 Paragrafas delaval

LŽŪBA siūlo, kad rengiant susitikimus su visuomene dėl euro įvedimo, valdžios ir valstybės institucijų aiškintojai gerai pasirengtų atsakyti į klausimus apie ES problemas, Lisabonos sutarties (ne)vykdymą, toleruojamą dviejų greičių Europą ir didžiulius skirtumus tarp senųjų ir naujųjų ES šalių narių ir t. t. „Žmonės tokius klausimus kelia ir kels, nuo jų aiškintojai pabėgti negalės", - atkreipia dėmesį LŽŪBA vadovas.

Anot J. Kraujelio, žemės ūkio bendrovių buhalterių nuomone, techniškai perskaičiuoti buhalterinius duomenis iš litų į eurus neturėtų būti sudėtinga. Tačiau kyla daug kitų praktinio pobūdžio klausimų, susijusių su buhalterine apskaita, finansine atskaitomybe, mokesčių skaičiavimu, darbo ir komerciniais santykiais.

Pavyzdžiui, perskaičiuojant darbo užmokestį iš litų į eurus, keisis darbo apmokėjimo dydžiai. Ar darbo sutartyje pakanka perskaičiavimo duomenis įrašyti eilutėje „Darbo sutartis pakeista", ar reikia paruošti naują darbo sutartį? Ar šiuo atveju reikalingas darbuotojo raštiškas sutikimas ir t. t.?

Ar reikės keisti įmonių įstatus? Pakeitus litus į eurus, teks redaguoti įstatų punktus, susijusius su pajiniais įnašais. Ar tuo atveju pakeitimus reikės registruoti Juridinių asmenų registre?  Reikėtų didesnio aiškumo, per kiek laiko įstatai turi būti pakeisti ir ar reikia juos perregistruoti, jeigu nesikeitė įstatinis kapitalas? Kaip reikės pasielgti, jeigu apvalinant didės minimalus pajinis įnašas, pavyzdžiui, vietoje 1000 Lt, kurie po perskaičiavimo virs 289,62 euro, pajinio įnašo dydis būtų padidintas iki 290 eurų?

„Atlyginimai bendrovėse skaičiuojami ir pagal atskirų darbų augalininkystėje ir gyvulininkystėje (produkcijos kiekį) įkainius. Kils klausimų perskaičiuojant atskirų darbų įkainius, kada tvirtinti nuostatus? Mėnesinis, valandinis darbo apmokėjimas turi būti nustatytas iki 2014 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau? O kombainininkui - už hektarą ar už toną grūdų?", - norėtų žinoti atsakymą LŽŪBA vadovas.

Euro įvedimo dienai iš anksto reikės pertvarkyti buhalterinės apskaitos programas, spausdinti dokumentų formas. Visa tai kainuos. Kas tai darys ir kas apmokės?

Bendrovėms svarbu, kaip įvedant eurą bus išspręsti tarpinstituciniai dalykai. Ar visi vienodai aiškins ir taikys pakeitimus (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, SODRA, registrai, produkcijos supirkėjai, išteklių tiekėjai, teisės aktų leidėjai, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir t. t.?

Klausimų kasdien kyla vis daugiau, atsakymų į juos labai laukiama.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai