Agropolitika
Kalbėjosi apie „vienodai gerą“ visų žemdirbių apmokestinimą
2017-07-25

Vilnius. Vyriausybė galėtų suvienodinti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų apmokestinimą, kad sąlygos visiems būtų „vienodai geros", – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generaliniu direktoriumi Jonu Sviderskiu.

„Dabar yra dvi skirtingos teisinės formos, ir jos skirtingai apmokestinamos - žemės ūkio bendrovės moka mokesčius kaip eilinis juridinis asmuo, ir vieni kitiems sako, kad jūs dirbate lengvesnėmis sąlygomis. Manau, kad Vyriausybės tikslas galėtų būti suvienodinti apmokestinimą, kad visiems būtų vienodai geros sąlygos", - antradienį po susitikimo teigė V. Pranckietis.

J. Sviderskio teigimu, žemės ūkio bendrovių apmokestinimas yra tokia pats, kaip ir kitų įmonių, išskyrus žemės ūkio įmonėms taikomą 5 proc. pelno mokestį. Kitos įmonės moka 15 proc.

„Bet daugiau mokėt nėra iš ko, kita vertus, jeigu apsimokestina pelnu, tai mes nebeturime galimybės investuoti į žemę - ir taip mes penkis kartus mažiau investuojame į gamybą, į vieną hektarą, negu yra Europos Sąjungos vidurkis. Tai kiek investuojame, tiek ir gauname" - pareiškė jis.

J. Sviderskio teigimu, užpernai žemės ūkio bendrovių pelningumas „buvo nulinis", 2016 metais  - 1,6-1,8 proc. Jis taip pat mano, kad sekant estų pavyzdžiu, Lietuvoje neturėtų būti apmokestinamas žemdirbių kaupiamas rezervas.

„Mes dirbame po atviru dangumi, o neturint rezervo, atsirandant visokiems kataklizmams - tiek gamtos, tiek ir ekonominėms krizėms, turime turėti užsiauginę šiek tiek raumenų", - teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius.

V. Pranckietis teigė, jog ūkininkų ūkiai, skirtingai nei žemės ūkio bendrovės, iš pelno mokesčio negali išskaičiuoti išlaidų, tarkime, kelio remontui.

„Tai ir ieškokime bendrų sąlyčio taškų - gal tai gali būti vienoda sistema: vienodos nuolaidos, vienodos ir prievolės visiems", - teigė V. Pranckietis.

Pasak jo, kai kurių ūkininkų ūkiai dydžiu lenkia žemės ūkio bendroves. „Kartais bendrovė dirba 400-600 hektarų, o ūkininkas - 1,2-3 tūkst. hektarų. Tad nebereikėtų ieškoti skirtumo tarp ploto ar didumo, tiesiog yra skirtingos valdymo formos", - teigė jis.  

Seimo pirmininkas taip pat sakė inicijuosiąs susitikimą su ūkininkų sąjungos atstovais.

Finansų ministerija siūlo, kad ūkininkai, kurių apyvarta per metus nesiekia 25 tūkst. eurų, būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tokių ūkininkų galėtų būti apie 160 tūkst.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas yra sakęs, kad dalis ūkininkų galėtų nemokėti socialinio ir sveikatos draudimo įmokų arba pusę jų dengtų valstybė. Ministras norėtų, kad ir šie mokesčiai, ir GPM būtų skaičiuojami nuo bendrų produkcijos pardavimų.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai