Agropolitika
Kaimo reikalų komitetas - už pieno produktų prekybos antkainio ribojimą iki 10 proc.
2015-06-19

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas priešinasi naujam žemės ūkio ministrės siūlymui neriboti pieno produktų prekybos antkainių - parlamentarai nori juos įteisinti. Konkurencijos sargai ir prekybininkai sako, kad antkainių ribojimas iki 10 proc. paskatins pieno produktų kainų augimą ir iškreips konkurenciją.

Kaimo reikalų komiteto nariai, ketvirtadienį ėmęsi Virginijos Baltraitienės pateiktų jau sušvelnintų pataisų dėl pieno rinkos reguliavimo, balsavo prieš ministrės siūlymą atsisakyti daug diskusijų sukėlusio ankstesnio jos siūlymo drausti prekybininkams taikyti didesnį negu 10 proc. antkainį.  

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas sako, kad toks komiteto sprendimas pakenktų konkurencijai.

„Kiekvieno skundo mes dabar galime netirti, todėl imam tik svarbiausius tyrimus, kai turi didžiausią įtaką vartotojams, o čia turėsime tikrinti visus - į visus skundus reaguoti, visas vietas tikrinti. Mes nebegalėtume atlikti savo funkcijos - užtiktinti sąžiningos konkurencijos laivę. Dabar mums ideologiškai ta nuostata ir ta funkcija nepriimtina, bes vietoj to, kad mes prižiūrėtume, kad konkurencija nebūtų ribojama, mes turėtume ją riboti," - BNS teigė E.Šatas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas prognozuoja brangsiant produktus, jeigu būtų ribojami antkainiai.

„Komiteto nariai sumaišė principus laisvos rinkos su planinės ekonomikos sąlygomis ir nesuprato, jog antkainių ribojimas naikina konkurenciją ir dėl to kainos didėja. Jeigu toks siūlymas įsigaliotų, visų pieno produktų kainos padidėtų, nes neliktų konkurencijos nei tarp prekybininkų, nei gamintojų grandinėje. Žemdirbiams tai neturėtų jokios naudos, nes prekybininkas, norėdamas pasidengti pieno produktų pardavimo kaštus, nebus suinteresuotas, kad gamintojas - tiekėjas jam pateiktų už mažesnę kainą", - BNS teigė L.Vilimas.

Tačiau V.Baltraitienė sako, kad nuostata dėl antkainių ribojimo turėtų galioti tik dominuojančioms įmonėms.

„Turime peržiūrėti, ką tai apima - pagal nesąžiningų veiksmų įstatymą, tai turėtų būti tik dominuojančioms įmonėms... Tą turime patikslinti..." - po posėdžio BNS teigė ministrė.

Komiteto pirmininkas „darbietis" Saulius Bucevičius BNS teigė abejojantis, ar parlamentarai kitą savaitę, kai tęs pataisų svarstymą, pakeis savo nuomonę.

„Jeigu per nepilną savaitę atras prekybininkai komiteto nariams, tiems, kurie balsavo kitaip, argumentų, matyt, svarstysime, bet tada tegu kiekvienas pasakys, kodėl dabar priima vienokius sprendimus, o pos savaitės - kitokius", - BNS teigė komiteto vadovas.

Kitą savaitę (buvo numatyta birželio 23 d. įstatymo projektą teikti Seimo galutiniam balsavimui) - red.) komiteto nariai dar kartą turės balsuoti šiuo klausimu, nes liberalas Eugenijus Gentvilas yra pateikęs pataisą, kuria siūlo neriboti pieno produktų prekybos antkainio.

„Reikalausiu, kad dėl mano pataisos būtų baluojama", - BNS teigė parlamentaras.

Tačiau komitetas pritarė žemės ūkio ministrės siūlymui nebedrausti parduoti perdirbėjų produktus, pagamintus iš nelietuviško pieno.

Tačiau pieno supirkėjams ir toliau siūloma supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o nukrypimas gali būti iki 10 proc. Ministrė atsisako idėjos uždrausti pieno perdirbimo įmonėms tiekti gaminius į Lietuvos rinką, pagamintus iš žalio ar koncentruoto pieno, pirkto kitose valstybėse.

Taip pat atsisakoma pavesti Konkurencijos tarybai svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc. Dabar siūloma tą darbą atlikti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Ji turėtų prižiūrėti ir kitas įstatymo nuostatas.

Konkurencijos tarybai kol kas siūloma tik prižiūrėti, kaip būtų laikomasi įstatymo nuostatos dėl pieno produktų antkainių ribojimo. Maisto ir veterinarijos tarnybą siūloma įpareigoti stebėti, ar perdirbimo įmonių gaminiai, tiekiami į Lietuvos rinką, ženklinami - ar nurodoma žalio pieno kilmės šalis. Toks reikalavimas įsigaliotų nuo lapkričio 1-osios - tai dar reikia suderinti su Europos Komisija - jeigu ji nepritartų tam, nuostata netektų galios.

„Tam reikia pasiruošti", - posėdyje teigė V.Baltraitienė.

Kaimo reikalų komitetas sutiko, kad būtų nustatoma žalio pieno pirkimo bazinė kaina. Perkant iš tos pačios pieno pardavėjų grupės ir tomis pat sąlygomis, pirkimo-pardavimo sutartyse nebūtų galima taikyti skirtingos bazinės kainos.

Tokią kainą nustatyti prašė Konkurencijos taryba. E.Šatas aiškino, kad kitu atveju pieno perdirbėjai nebetaikys nuolaidų ūkininkams už lojalumą - nebepasiūlys jiems didesnių kainų.

ŽŪR pirmininkas: siekiame lygiaverčių derybinių galių

Lietuvoje žaliavinis pienas superkamas pigiausiai visoje Europos sąjungoje (ES). Bet nepaisant žemiausių pieno žaliavos kainų ES, net 25 proc. viso Lietuvoje perdirbto pieno kasmet sudaro importuotas pienas.

Be to, žema pieno žaliavos kaina, kaip tikisi dauguma šalies vartotojų, neatsispindi pieno produktų kainose parduotuvių lentynose.

„Perdirbimo įmonių ir pieno gamintojų derybinės galios šiandien, deja, nėra lygiavertės", - teigia LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak A.Stančiko, Lietuvoje labai daug pavienių pieno gamintojų, o kooperatyvų - nedaug. Pavieniai gamintojai, natūralu, neturi derybinės galios prieš pieno pirkėjus, todėl reikėtų skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus.

„Tačiau pieno perdirbėjai kooperatyvus laiko konkurentais, todėl daro viską, kad kooperatyvai iširtų, o nauji - nesikurtų", -  teigia LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Vienas būdų trukdyti kooperatyvų kūrimąsi, anot A.Stančiko, yra skirtingos žaliavos supirkimo kainos kooperatyvams ir kitiems pieno gamintojams nustatymas, žinoma, kooperatyvų nenaudai.

Pieno sektorius pastaraisiais metais jau ir taip patyrė nemažai sukrėtimų - būtent šis sektorius labiausiai nukentėjo ir nuo Rusijos paskelbto embargo.

Siekiant labiau apsaugoti pieno gamintojų interesus bei sureguliuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Seimui pasiūlė nesąžiningos prekybos pienu draudimo įstatymą.

„Pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti geranoriškų bei dalykinių santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad  būtų vienodai apsaugoti visų šalių interesai. Dėl to įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačiusiems vienodą pieno kiekį, nepriklausomai nuo to, ar tai kooperatyvas, ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina", -  sako LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Svarstymui pateiktame įstatyme numatomas 30 dienų terminas, kurio turės paisyti tiek pieno pardavėjai, tiek pieno perdirbėjai, norintys keisti pieno pirkimo sąlygas. Be to, pieno kainų skirtumai turės būti pagrįsti.

BNS, ŽŪM, MŪ inf.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai