Agropolitika
Kaimo reikalų komitetas atsisako žemės pardavimo kainos „lubų“ idėjos
2017-11-16

Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas atsitraukė nuo ankstesnių siūlymų įvesti dirbamos žemės pardavimo kainos „lubas". Trečiadienį komitetas  nutarė nebesiekti šio ribojimo ir siūlo Seimui apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, bet ir įvesti naujų barjerų, pavyzdžiui, sandorius notarai galėtų tvirtinti tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad pirkėjas atitinka reikalavimus.

Prieš savaitę komitetas buvo pritaręs kelių „valstiečių" siūlymui įpareigoti notarus netvirtinti sandorio, kai dirbama žemė parduodama pirmumo teise, jeigu savininko nustatyta kaina perpus didesnė už vidutinę rinkos vertę. Vienas pataisų autorių Valius Ąžuolas tada teigė, jog tokį apynasrį norima uždėti, kad perkant žemę nebūtų spekuliuojama ir „piktnaudžiaujama pirmumo teisės apėjimu".

Dar griežtesnis apribojimas siūlytas tada, kai sklypas būtų parduodamas ne pirmumo teise, o savininkui jis priklausytų trumpiau negu 5 metus - tada notaras sandorio negalėtų tvirtinti, jeigu žemės kaina viršytų 170 proc. „lubas".

Komitetui atsisakius žemės kainos „lubų", Seimas pataisas planuoja priimti kitą antradienį.

Pataisos, už kurias balsuos Seimas, numato, kad pirmumo teise įsigyti privačią žemę leisti žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Pataisomis siūloma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų, nes dabar žemę įsigyti gali tik turintieji profesinių įgūdžių - 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pataisos taip pat leistų dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Žemės pirkėjai galėtų įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha.   

Dabartinis įstatymas kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o dėl kvalifikacijos reikalavimų   žemės  pirkėjams Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai