Agropolitika
Išgyventi įmanoma ir be Rusijos, tik reikia bendrų pastangų
2014-12-11

Vilnius. Rusijos embargas ir afrikinis kiaulių maras pastaruoju metu yra daugiausia galvos skausmo keliančios problemos. Ar galime išgyventi be Rusijos, kaip surasti naujų rinkų ir sustabdyti maro plitimą, buvo svarstoma tarptautinėje konferencijoje „Maisto produktų eksporto rinkos - nežinomybė ar naujos galimybės?"

Konferenciją Vilniuje surengė Europos Parlamento narys Bronis Ropė. „Situacija Lietuvoje - įdomi ir sudėtinga. Sprendimų poreikiai - didžiuliai", - toks buvo svarbiausias jo motyvas organizuojant tokį renginį. Visi konferencijos dalyviai akcentavo, kad Lietuva sugeba gaminti kokybišką žemės ūkio produkciją, tik dabar, praradus milžinišką Rusijos rinką, šaliai reikia pagalbos ją realizuojant.

Europarlamentaras Bronis Ropė (dešinėje) surengė konferenciją Rusijos embargo ir afrikinio kiaulių maro problemoms aptarti

Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas informavo, kad ieškant naujų rinkų žvilgsnis krypsta į Aziją (JAE), Ameriką, Afriką. Pastarajame žemyne domina labiausiai išsivysčiusi Pietų Afrikos Respublika, turinti ryšių visame žemyne. Šioje šalyje bus steigiama Lietuvos ambasada, nes be diplomatinės veiklos užmegzti naujus ryšius sudėtinga. Konsulatas bus steigiamas ir Los Andžele (JAV).

Šiuo metu vyksta svarbios ES derybos dėl laisvos prekybos sutarčių su Kanada, JAV, Japonija, su Pietryčių Azijos šalimis. Manoma, kad su Kanada ji galėtų įsigalioti kitų metų pabaigoje, nes politinis palaiminimas jau gautas. Ši sutartis panaikintų apie 77 proc. muitų žemės ūkio srityje.

Prastą situaciją, kuri susiklostė šiemet pieno ir mėsos sektoriuose, apžvelgė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Po Rusijos importo embargo labiausiai sumažėjo sūrių eksportas. Per embargo laikotarpį jo ir lieso pieno miltelių eksportas sumažėjo 1,7 karto, tačiau sviesto eksportuojama 2,3 karto daugiau palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš mėsos sektoriaus labiausiai nukentėjo galvijienos, kurios į Rusiją buvo vežama apie 44 proc., eksportas. 

R. Krasuckis pabrėžė, kad su ne mažesnėmis problemomis susiduria ir grūdų bei daržovių sektoriai. Todėl naujų rinkų paieška lietuviškai kokybiškai žemės ūkio produkcijai šiuo metu yra labai aktuali. Į ką turime kreipti didžiausią dėmesį, būdami šalimi eksportuotoja? Pietryčių Azija, Šiaurės Afrika, Centrinė Amerika, ta pati Rusija - tai regionai, kurie, ŽŪM atstovo teigimu, nepakankamai apsirūpina pieno produktais. Tai potencialios rinkos Lietuvai, kur galėtų būti eksportuojami pieno milteliai, sūris ir sviestas. Iki 2022 metų vartojimas šiuose regionuose didės nuo 20 iki 60 proc.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Prekybos analizės ir užsienio politikos skyriaus ekonomikos ir politikos analitikė Elena Panichi kalbėjo apie ES veiklą, švelninat Rusijos embargo pasekmes. Papildoma finansinė parama ūkininkams buvo vienas svarbiausių žingsnių.

Europos Komisijos atstovė Elena Panichi teigė, kad Lietuvai reikia dairytis augančių rinkų

„Reikia norėti išspręsti šią situaciją, surasti naujų galimybių ir pabandyti išplėsti rinkų paieškas. Šia linkme ir dirba Europos Komisija", - teigė viešnia. Ji skatino žvalgytis į jau minėtas Azijos, Amerikos ir Afrikos šalis. „Pabandykime surasti naujų rinkų - ar tai būtų kaimyninės šalys, Rytų Europos valstybės, ar Azijos, Lotynų Amerikos ar Afrikos šalys. Tai - augančios rinkos", - sakė E. Panichi.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo apie eksporto suvaržymų įtaką Lietuvos žemės ūkiui ir klausė: „Ar į naujas rinkas produktus parduosime ar atiduosime? Ar Afrika turi pinigų pirkti mūsų produkciją?" Tačiau dabar pieno gamintojų nerimą didina ne tik Rusijos embargas, bet ir nuo pavasario naikinamos pieno gamybos kvotos.

Pasak A. Stančiko, kvotų panaikinimas didins pieno gamybą daugelyje šalių, o didesnė gamyba mažins kainą. „Kas laukia mūsų ūkininkų? Kaip jiems reikės išgyventi? Juk ES mums moka ir mažiausias tiesiogines išmokas. Konkuruoti mums bus labai sudėtinga, be paramos trumpuoju periodu neišgyvensime, o kalbant apie ilgąjį periodą mums reikia naujų patikimų rinkų ir konkurencingų kainų, kad būtų bent padengta pieno gamybos savikaina", - griežtai kalbėjo A. Stančikas.

Kaip vieną iš galimų pajamų šaltinių jis įvardijo veislinių gyvulių auginimą, bet ūkininkams reikia ne vien Lietuvos, o ir ES politikų pagalbos ieškant naujų rinkų gyvuliams realizuoti. Kalbėdamas apie vidaus rinką, ŽŪR pirmininkas sakė, kad pagalbos ranką galėtų ištiesti Vyriausybė, mažindama PVM, ir prekybininkų sąžiningumas. „Mūsų ūkininkai darbštūs, moka užauginti ir pagaminti gerus produktus, tik jiems reikia sudaryti konkurencingas sąlygas", - teigė A. Stančikas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis gerų perspektyvų pienininkystės ūkiams neįžvelgė. „Kada mes tapsime ES žemdirbiais? Nes kol kas išmokos mažiausios, pieno kainos mažiausios... Pieno supirkimo kainos žiemą, kaip tikėtasi, visai nekyla ir nematyti jokių gerų pokyčių. Be to, ne visi ūkininkai iki šiol yra gavę žadėtas avansines išmokas. Aišku, papildomai gauta parama iš ES ir Lietuvos yra gerai. Tik baisu, kad perdirbėjai, žinodami, kad mums kažkas yra kompensuojama, dar nemažintų kainų. Jeigu tai, kas mums kompensuojama, turėtume atiduoti perdirbėjams, būtų žiaurus smūgis", - kalbėjo J. Vilionis.

Lietuvos daržovių sektoriaus dabartį ir ateitį apžvelgė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Iki embargo daržovių sektoriaus gamybos apimtys tik didėjo. Dabar daržovių Lietuvoje sukaupta trejiems metams į priekį, tik bėda, kad jų išlaikyti neįmanoma. Europos rinka perpildyta, nebent kur atsitinka gamtos nelaimių ir ten trumpam atsiveria niša. Perspektyva, įsitikinusi Z. Cironkienė, yra kurti pridėtinę vertę, t. y. užsiimti perdirbimu, didinti kooperaciją ir išskirtinės kokybės produktų bei ekologinės daržininkystės plėtrą.

„Agrokoncerno" prezidentas Ramūnas Karbauskis kėlė klausimą, ar Lietuvos žemės ūkis gali išgyventi be Rusijos? „Gali. Tik visi turime daryti tam tikrus žingsnius, priimti bendrus ES ir nacionalinius sprendimus". Tokių sprendimų, pasak jo, reikės ir sprendžiant, kur realizuoti pieną, kai  jo gamyba, panaikinus kvotas, ES gerokai padidės.

„Tai nėra vienos valstybės problema. Jeigu mes spręsime tai atskirai, vienose valstybėse pieno sektorius žlugs greitai, pirmiausia - Rytų Europos šalyse dėl išmokų skirtumo, vėliau - ir kitose šalyse", - prognozavo R. Karbauskis, pridūręs, kad Lietuva yra maža valstybė su palyginti dideliu pieno eksportu, todėl mūsų padėtis ypač jautri.

Rusijos rinka nuo kitų skiriasi tuo, kad yra pelningesnė. Ji, teigė R. Karbauskis, kažkada sugrįš, bet jeigu šiuo metu bus įdėta bendrų ES šalių pastangų ieškant alternatyvių rinkų visiems ES gamintojams, pieno sektorius išgyvens ir be Rusijos.

Neigiamos įtakos žemės ūkio sektoriui padarė ir iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM). VMVT direktorius Jonas Milius atkreipė dėmesį, kad vienas iš naujų židinių jau užfiksuotas ties neužkrėstos zonos riba. Didžiulė grėsmė, kad AKM gali pradėti plisti per maistą, įvežamą į Lietuvą iš Baltarusijos per 16 pasienio postų. Nors visi bagažai tikrinami, tačiau žmogiškasis faktorius išlieka.

Neoficialiais duomenimis, Baltarusijoje pusė milijono kiaulių yra užsikrėtusios AKM virusu. Jos nėra sunaikinamos - iš jų gaminami mėsos produktai. Utilizuojamos tik tos kiaulės, kurioms pasireiškia klinikiniai ligos požymiai. „Jeigu išmestas užkrėsto maisto atliekas suės šernai, mūsų ateitis bus liūdna", - konstatavo J. Milius.

Apie AKM vakciną kalbama jau kelis dešimtmečius, tačiau jos sukurti iki šiol nepavyko. EK Sveikatos apsaugos ir vartotojų teisių klausimų generalinio direktorato Ligų kontrolės skyriaus vedėjas Francisco Reviriego Gordejo pripažino, kad nei jis, nei J. Milius vakcinos dar nepamatys, nes anksčiau išeis į pensiją nei ji bus sukurta. „Manau, prireiks dar bent 30 metų vakcinai sukurti", - sakė EK atstovas.

Francisco Reviriego Gordejo apžvelgė AKM problemas Lietuvoje ir Europoje

Kalbėdamas apie ES priemones kovojant su AKM, jis teigė, kad griežtų priemonių dėka buvo išgelbėta pusė Lietuvos nuo viruso paplitimo. Todėl buferinėse zonose kiaules privaloma išskersti, būtina gerinti ūkių infrastruktūrą, juos modernizuoti, taikyti griežtas veterinarines patikras. Norint pažaboti AKM viruso plitimą, jį reikia išnaikinti visoje Rytų Europoje. „ES daro viską, ką gali, bet jūs turite nelabai draugiškus kaimynus, kurie nenori bendradarbiauti ir nėra atviri sprendžiant problemą", - reziumavo F. R. Gordejo.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai