Agropolitika
Investicijas į valdas siūlo sieti su standartine produkcija
2016-01-21

Akademija (Kėdainių r.). Ūkininkų sąjunga ir kitos žemdirbių organizacijos siūlo paramą investicijoms į žemės ūkio valdas susieti su realiu ūkio ekonominiu potencialu, kurį atspindi ūkyje pagaminamos standartinės produkcijos dydis, ir šią nuostatą įteisinti ruošiamose paramos skyrimo taisyklėse.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo išplėstiniame posėdyje naujus (alernatyvius ministerijos siūlomiems) investicinės paramos skyrimo principus pristatė Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas.

Pasak A. Macijausko, pradėjus taikyti investicinių projektų vertinimo balais schemą, galios įgavo „popieriniai" projektai, o realūs projektai nesurenka tiek balų, kad peržengtų kartelę ir užsitikrintų paramą. „Kita bėda - Žemės ūkio ministerija desperatiškai bando tuos popierinius projektus atsijoti - tai nekokybiškų paramos skyrimo taisyklių pasekmė. NMA nepajėgia laiku administruoti projektų, tuomet ima siųsti žemdirbiams paklausimus ir tokiu būdu stabdo vertinimo procesą ilgam", - konstatavo A. Macijauskas.

Pristatydamas ūkininkams pasiūlymą, A. Macijauskas kalbėjo: „Siūlome esminį pakeitimą - susieti paramą su realiu ūkio ekonominiu potencialiu, kad 20 ha ūkis neprašytų paramos pirkti traktoriui už milijoną. Kadangi mažesnių ūkių ekonominis potencialas yra mažesnis, jiems reikalinga daugiau investicinės paramos. Susiejimas su standartine produkcija atitiktų įvairaus dydžio ūkių poreikius, nes pinigai ateitų dirbantiems ūkiams".

Siūlyme numatyta, kad 1000 eurų investicinės paramos būtų skiriama už vidutiniškai 1000 eurų generuojamos standartinės produkcijos. Smulkiesiems ūkiams už 1000 eurų standartinės produkcijos būtų skiriama 1500 eurų investicinės paramos, o stambiesiems - 500 eurų už 1000 eurų standartinės produkcijos.

Aušrio Macijausko teigimu, siūlomas modelis leistų supaprastinti paramos administravimą, ūkininkai turėtų daugiau laisvės disponuoti paramos lėšomis

Pavyzdžiui, iš 1 ha kviečių gaunama 680 eurų standartinės produkcijos; 1000 ha grūdų ūkis per metus pagamina standartinės produkcijos maždaug už 700 tūkst. eurų, vadinasi, jam priklausytų 350 tūkst. eurų investicinės paramos (700 tūkst. x 500 Eur / 1000 = 350 tūkst. Eur). Smulkus ūkis, pagaminantis standartinės produkcijos už 20 tūkst. eurų, galėtų pretenduoti į 30 tūkst. eurų investicinę paramą (20 tūkst. x 1500 Eur / 1000 = 30 tūkst. Eur).

A. Macijausko teigimu, susiejus paramą su standartine produkcija, ūkininkas žinotų iš anksto, kokio dydžio parama jam priklauso, ir nevaržomas galėtų planuoti, kaip efektyviau panaudoti investicines lėšas. Taip būtų daug paprasčiau lėšas paskirstyti ir jas administruoti: perkamai technikai nereikėtų taikyti ribojančių galios kriterijų, žemdirbys patas spręstų, kokios jam tuo metu labiausiai reikia. Įgyvendinęs vieną projektą ir padidinęs savo potencialią, ūkis galėtų teikti kitą projektą, pretenduodamas į didesnę paramą.

Grūdų augintojų asociacijos vadovas kritikavo dabartinę prioritetinių balų schemą dėl dalies nelogiškų, jo akimis, reikalavimų.

„Lietuva parašė programą, pagal kurią projektai, jei jie neįvardyti kaip inovatyvūs, faktiškai neturi teisės į paramą. Todėl visi esame priversti projektuose įrodinėti inovatyvumą, už kurį skiriama papildomai 5 balai. Kam to reikia?

Antra, balai už pasižadėjimą... Juos irgi mesti lauk, nes visi priversti nurodyti vidutinę grąžos normą, nors retas žino, ką tai reiškia. Juk jei ūkininkas pirks žemės, jo ūkio grąža sumažės, jis neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, tada teks grąžinti paramą. Tuomet valdžia kurs komitetus ūkiams gelbėti ir t. t. Tad gal paprasčiau užbėgti problemoms už akių", - svarstė A. Macijauskas.

Alternatyvaus investicinės paramos skyrimo taisyklių projekto autoriai siūlo atsisakyti pelningumo reikalavimų, nes tai sudėtinga įvykdyti.

Kritikuodamas nustatytą maksimalų 70 proc. paramos intensyvumo lygį, A. Macijauskas siūlė, kad  augalininkystei jis neviršytų 40 proc., gyvulininkystei, uogininkystei, daržininkystei ir sodininkystei - 50 proc. „Bet koks finansavimas, kurio intensyvumas yra didesnis kaip 50 proc., yra ydingas, nes tai jau šelpimas dėl pinigų paėmimo", - tikino A. Macijauskas.

LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys abejojo, ar naujovės tiktų visiems Lietuvos regionams

Išklausę pasiūlymo, ūkininkai neskubėjo pritarti. LŪS Plungės skyriaus pirmininko Marijaus Kakčio nuomone, pasiūlymai labiau tinka Vidurio Lietuvai, o mažiau palankioms ūkininkauti vietovių ūkiams reikėtų rimtai pasvarstyti. Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad tokių pasiūlymų buvo ir anksčiau, tad tai ne naujiena, o svarbu tai, kad jie orientuoja teikti paramą realiai dirbantiems.

Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė buvo linkęs pritarti siūlomiems naujiems paramos skirstymo principams, tačiau teiravosi, ar pritaikius naują metodiką pinigų užteks visiems žemdirbiams? LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė abejojo, ar jos krašto žemdirbiams ši tvarka būtų naudinga.

LŪS pirmininko Jono Talmanto teigimu, siūlomas modelis vertas dėmesio, jį pritaikius nereikėtų vienas kitam kibti į gerklę, žemdirbiai lengviau atsipūstų rengdami realius projektus, nereikėtų jų „pritempti" iki reikalavimų.

Ūkininkų sąjunga nusprendė siūloma modelį tobulinti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai