Agropolitika
Iki susitarimo, kaip išvengti spekuliacijos žeme - dar toli
2013-11-07

Kaunas. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas toliau diskutuoja apie priemones, kurios padėtų užkirsti kelią spekuliacijoms žemės ūkio paskirties žeme, o žemdirbiams padėtų šia žeme apsirūpinti.

Kaip išeiti iš gausių pasiūlymų labirinto

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, kalbėdamas apie saugiklius, galinčius užkirsti kelią spekuliacijoms žemės ūkio paskirties žeme, sakė, kad ministerija gauna organizacijų ir fizinių asmenų prašymų tiek liberalizuoti prekybą žeme, tiek dar labiau ją griežtinti.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Žemės klausimai - vieni aktualiausių

Dalis galimų priemonių, pasak A. Petkevičiaus, yra ekonominės. Siūloma nustatyti didesnį pajamų mokestį už perleidžiamą žemės ūkio paskirties žemę, įteisinti leidimus žemei pirkti, taikyti kvalifikacinius, investicijų reikalavimus, regresinę paramos taikymo tvarką, griežtesnį susijusių asmenų ribojimą. Kita grupė siūlomų priemonių yra administracinės - įsigyjamos žemės ploto ribojimas ar pan.

Apibendrintuose ŽŪR, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbių organizacijų pasiūlymuose dėl saugiklių, galinčių užkirsti kelią spekuliacijoms žemės ūkio paskirties žeme, be kita ko teigiama, kad galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti suteikta išimtinai tik fiziniams asmenims ir išimtinai tik žemės ūkio veiklai, o asmuo, įsigijęs žemę, turėtų persikelti nuolat gyventi pagal žemės sklypo buvimo vietą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo žemės įsigijimo.

Įmonė, pagal šiuos pasiūlymus, įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galėtų tik tokiu atveju, jeigu jos pagrindiniam akcininkui priklauso bent 10 proc. įstatinio kapitalo ir jis atitinka sąlygas, nustatytas individualiam pirkėjui.

Diskusijų sukėlė nuosavybės teise priklausantis žemės plotas. Dabar numatyta, kad bendras vienam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha. Pagal galiojančias nuostatas, juridiniai asmenys susijusiais laikomi tuomet, kai ta pati įmonė ir tas pats asmuo turi daugiau kaip 50 proc. akcijų arba pajų, arba yra įsteigęs kelias įmones ir turi jų kontrolinį akcijų paketą. LŪS siūlo mažinti šį procentą iki 0, kad būtų išvengta stambių pirkėjų gerai organizuojamo žemės supirkimo plano.

Diskusijose aktyviai dalyvavoLietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas (kairėje) ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

ŽŪR prezidiumo narys Česlovas Tallat-Kelpša jau ne pirmą kartą skeptiškai vertino leistino žemės ploto ribojimą: „Tai nieko neduos, nes žmonės išras formules, kaip apeiti šią nuostatą. Nuo spekuliacijos žeme toks saugiklis neapsaugos."

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis tvirtino, kad nieko neišspręsime, kol neatsakysime į klausimą: ar numatytas 500 ha yra objektyvus dydis? „Mano galva, 500 ha yra pagrindinis bazinis dydis, kuris leidžia spekuliaciją. Kai kur tai sudaro du su puse kaimo. Manau, reikia nebijoti drastiškesnių priemonių, galbūt leidimų, kurį norint gauti reikėtų įrodyti, ką tu sugebi, tik gali kilti problemų dėl galimos korupcijos tuos leidimus dalijant."

Jis taip pat nesutinka su nuostata, kad žemę gali pirkti tik fiziniai asmenys. „O ką daryti toms 224 bendrovėms? Jie juk dirba žemę", - svarstė J. Kraujelis.

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis (dešinėje) teigė, kad ploto ribojimas 500 ha skatina spekuliacijas

Dar vienas siūlomas saugiklis - įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės asmuo turėtų įsipareigoti ją dirbti ne mažiau 15 metų. Jeigu žemę per 5 metus pernuomotų ar parduotų, tokiu atveju turėtų mokėti didesnius mokesčius.

Norintiems pirkti žemę ne Lietuvos piliečiams siūloma laikyti lietuvių kalbos egzaminus raštu ir žodžiu, be to, jie turi ne mažiau kaip 5 metus deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Manoma, kad apsisaugoti nuo žemės spekuliantų padėtų ir kvalifikacijos reikalavimai.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas pastebėjo, kad pasiūlymuose apstu įvairių prieštaravimų. „Kas gali mus išvesti iš šio labirinto ir pasakyti, koks yra tas idealus ūkininkas, kuris atitiktų visus reikalavimus ir galėtų turėti žemės? Talmantas? Vilionis? Kur yra tas idealus ūkis?" - retoriškai klausė A. Baravykas.

ŽŪM atstovas A. Petkevičius atsakė, kad pasiūlymus, kaip užkirsti kelią spekuliacijoms žemės ūkio paskirties žeme, siūlė įvairios organizacijos, todėl juose ir yra prieštaravimų. Diskutuojant ir ieškoma protingiausio sprendimo. Po tokių diskusijų ŽŪR prezidiumas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę kartu su žemdirbių savivaldos atstovais, kuri iki gruodžio 31 d. pateiktų konkrečius pasiūlymus šiam klausimui galutinai išspręsti.

Nuomojamą žemei pirks valstybės patikėtinis?

ŽŪR prezidiumo posėdyje svarstytas klausimas dėl sąlygų žemės ūkio subjektams naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingu žemės ūkio paskirties žemės plotu.Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 str. 2 dalis numato, kad vienam asmeniui negali priklausyti daugiau kaip 500 ha žemės. Šio ribojimo tikslas - užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį.

Tačiau problema atsiranda tada, kai ūkininkui, turinčiam 500 ha nuosavos žemės ir kitą dalį nuomojant, nuomotojas nutaria žemę parduoti. Ūkininkas turi pirmumo teisę nuomojamą žemę nusipirkti, tačiau ši teisė apribota - jis nuosavybės teise gali valdyti tik 500 ha, todėl jo dirbamą, bet nuomojamą žemę įsigis kiti asmenys, kurie neturės pareigos tęsti nuomos santykių. Tokiu būdu žemės ūkio subjekto dirbamos žemėvaldos plotas mažės, tačiau atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus išliks, taigi, žemės ūkio subjektas gali patirti sankcijas dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

Vienas iš būdų jam užtikrinti žemės ūkio veiklai reikalingą žemės ūkio kiekį, galėtų būti tai, kad žemės ūkio sklypą įsigytų valstybės patikėtinis (pvz., Žemės fondas), kuris garantuotų tęstinius nuomos santykius.

J. Kraujelis siūlė apsvarstyti ir ribotos nuosavybės teises. Tačiau kol kas tai yra tik diskusijų objektas. 

Svarstyta ir tiesioginės paramos schemos perskirstymo išmokos dalis. Tiesioginės paramos schemoje 2015-2020 metams numatyta galimybė valstybei narei pasirinkti schemos dalį - perskirstymo išmoką už pirmuosius ūkininko deklaruotus hektarus. Nustatytas maksimalus remtinas plotas (pirmųjų ūkininko deklaruotų hektarų papildomas rėmimas) - 30 ha. ŽŪR prezidiumas šiam klausimui svarstyti sudarė darbo grupę.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai