Vilnius. Lietuvos žemdirbiams praėjusią savaitę surengus protesto akciją prieš Vyriausybės žemės ūkio politiką, premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

„Tikrai nematau pagrindo dabar ministrui reikšti nepasitikėjimą, ministras turi tam tikrų konkrečių darbų, kuriuos per artimiausią laikotarpį turi atlikti tų pačių ūkininkų labui“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė. 

Ji pabrėžė, kad žemdirbių keliami klausimai nebuvo susiję su išimtine Žemės ūkio ministerijos kompetencija, o su europine žaliojo kurso politika.

„Taip, Akcizų įstatymą su šiokiais tokiais perlenkimais priėmė Seimas, jį pasiūlė vyriausybė, būtų buvę geriau tuos dalykus pastebėti, kai vyko debatai komitetuose, bet dabar juos ištaisysime, tas bus išspręsta, manau, čia pretenziją reikšti žemės ūkio ministrui būtų šiek tiek neteisinga“, – sakė I. Šimonytė.

„Lygiai taip pat ir dėl reikalavimų, kurie susiję su saugomomis teritorijomis, vandens apsaugos juostomis. Čia yra ta pati problema, kurią stebite visoje Europoje, kur žaliojo kurso ir aplinkosaugos reikalavimai priimami su aštria reakcija iš žemės ūkio sektoriaus“, – pridūrė ji. 

Premjerė kalbėjo, kad šiuo metu iš dalies matomos pasekmės to, kad daugybę metų parama ir palaikymas buvo koncentruojamas į augalininkystės sektorių, kuris turi didelį poveikį gamtai.

„Konfliktas tarp aplinkosaugos ir ekstensyvaus žemės ūkio yra sudėtingas ir todėl sprendimus atrasti nėra labai paprasta, ypač kai tai europinės politikos sudėtinė dalis. Nenorėčiau viso šito suversti į vieną ministrą, nes ir ministrą pakeitus tas konfliktas niekur nedings“, – sakė I. Šimonytė.

Protestavę žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas. 

Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekta atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.