Agropolitika
Eurokomisaro patarimas pieno gamintojams: kooperuotis ir skambinti Putinui
2016-04-01

Kaunas. Žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt" viešintis Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) mano, kad pieno krizė užsitęs ilgiau, negu tikėtasi. Tačiau jis žadėjo ieškoti visų įmanomų galimybių padėti ūkininkams išgyventi šį laikotarpį.

Spaudos konferencijoje eurokomisaras teigė, kad EK svarsto suteikti papildomą finansinę pagalbą Lietuvos ir kitų ES šalių pieno gamintojams bei mokėti avansines išmokas. „Mes turime daug pasiūlymų, kurie yra svarstomi. Pirmasis, pinigų srauto padidinimas, kad padėtume susitvarkyti su šia problema, o antra, mes žiūrime į visas ES šalis nares, kad galėtume mokėti išankstines išmokas šiais metais, kaip ir darėme pernai, kad padidintume pinigų srautus", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė F. Hoganas.

Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas kartu ieško išeities iš susidariusios padėties

Ryte susitikęs su premjeru Algirdu Butkevičiumi, žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, ūkininkų sąjungos vadovais, F. Hoganas aptarė itin sudėtingą pieno gamintojų situaciją. „Tapęs eurokomisaru daugiausia dėmesio skyriau tam, kad didžiausia parama būtų skiriama Baltijos šalių pieno gamintojams, kurie labiausiai nukentėjo nuo Rusijos embargo. Todėl praėjusių metų rudenį buvo sukurtas 500 mln. eurų pagalbos paketas. Bet, pripažįstu, kad tai nėra pakankama patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl įvairiuose susitikimuose tariamės, ką dar būtų galima padaryti. Padarysiu viską, kad būtų imamasi ir trumpalaikių, ir ilgalaikių priemonių sprendžiant problemas pieno sektoriuje", - žadėjo svečias.

Pirmiausia numatyta galimybė padidinti metinę valstybės paramą nuo 7,5 tūkst. eurų iki 15 tūkst. eurų. Pasak žemės ūkio ministrės, ministerija spręs, kam pirmiausiai skirti lėšas ir kiek jų galima išmokėti iš biudžeto, nes parama siektų kelis šimtus milijonus eurų, kuriuos sudėtinga rasti.

F. Hoganas minėjo, kad bus nagrinėjamas ministrės V. Baltraitienės prašymas dėl galimybės lanksčiau dirbti su Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m parama. F. Hoganas atkreipė dėmesį į lietuviškų produktų reklamavimo naujose rinkose, pavyzdžiui, Tolimuosius Rytus, Azijos šalyse, finansavimo galimybes.

Nors Lietuvos pieno gamintojai reikalauja žemės ūkio ministrės atsistatydinimo dėl nesugebėjimo spręsti problemų, eurokomisaras ją užstojo, tvirtindamas, kad su Lietuvos ministre V. Baltraitiene nuolat bendradarbiauja ir Lietuvos balsas Europos Taryboje girdimas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs už sveikatą bei maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sakė, kad jį stebina Lietuvoje „tikrai nesąžiningas rinkos vaizdas". Jam nesuvokiama, kodėl perdirbėjai moka tokią mažą kainą už pieną ūkininkams. Jo manymu, labai neefektyviai dirba ir Konkurencijos taryba, ir rinkos priežiūros tarnybos. „Pasigendu nesąžiningų veiksmų analizės iš šių tarnybų", - rėžė V. Andriukaitis.

Eurokomisarą Vytenį Andriukaitį stebina nesąžiningas rinkos vaizdas Lietuvoje

Pasak V. Baltraitienės, Lietuvoje pasigendama visų maisto grandinės dalyvių solidarumo, kai kurių jų, norinčių uždirbti kuo didesnį pelną, sąžiningumo, dėl ko pagrindinė maisto grandinės dalis - ūkininkas - uždirba mažiausiai. Todėl norima vėl koreguoti įstatyminę bazę ir nustatyti, kiek kainų sistemoje, atmetus PVM, turi sudaryti ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko dalis, nes kitais būdais sulaukti solidarumo neišeina. Didžiąją dalį, anot ministrės, pasiima prekybininkai, o jų dalis turėtų būti mažiausia.

Paklausus eurokomisaro, kaip jis reaguotų į tokį įstatymą, šis atsakė, kad svarstytų tai, nes panašių pasiūlymų jau teikia ir kitos šalys. Todėl V. Baltraitienė tikisi sulaukti ir kitų šalių ministrų palaikymo, nes politinis forumas išryškino tą pačią problemą ir kitose ES  šalyse.

Į klausimą, kada pagaliau gali baigtis pieno krizė, F. Hoganas atsakė, kad ji greičiausiai tęsis ilgiau, negu galima buvo prognozuoti. Pasaulio gamybos perviršis ir Rusijos embargas sukėlė šią problemą, o jos pabaigos - nei gamybos sumažėjimo, nei embargo atšaukimo - kol kas nematyti. Pasiteiravus, ar pieno kvotų panaikinimas 2013 m., vertinant šių dienų kontekste, nebuvo klaida, nes pieno gamyba dėl to dar labiau padidėjo, eurokomisaras atsakė: „Ne. Problemų turėjome ir iki tol, tik laikas tam galbūt galėjo būti ir geresnis. Bet iš esmės pasielgta teisingai."

Paprašytas įvertinti Seimo priimtą, bet dar neįsigaliojusį pieno kainų reguliavimo įstatymą, F. Hoganas išliko diplomatiškas: „Esu įsitikinęs, kad Lietuvos Vyriausybė bando daryti viską, ką gali, kad padėtų pieno gamintojams. Aš nežinau šio pasiūlymo detalių, bet Europos Komisija pristatė naujus savanoriškos gamybos mažinimo priemones, kurios gali padėti subalansuoti gamybą Europos Sąjungoje tarp pasiūlos ir paklausos bei subalansuoti kainas."

V. Baltraitienė atkreipė dėmesį, kad pieno gamyba didžiosiose ES šalyse išaugo, o Lietuvoje liko to paties lygio. „Mūsų šalyje pieno gamybos mažinimas reiškia visiškai atsisakyti pieno ūkio, - sakė ministrė. - Būtina ieškoti būdų, kaip padėti smulkiesiems ūkiams. Žmones reikia išlaikyti žemės ūkyje, jiems pasiūlant kitas galimybes, pavyzdžiui, auginti mėsinius galvijus."

Agroverslo portalui manoūkis.lt paprašius F. Hogano asmeniškai patarti, kaip išgyventi ūkininkui, laikančiam 50 melžiamų karvių ir gaunančiam 15 euro centų už litrą pieno, jis trumpam susimąstė. „Pirmiausia šiam ūkininkui pasakyčiau, kad šiandien šį klausimą kaip tik ir sprendėme su žemės ūkio ministre, kalbėjome, kaip padidinti pinigų srautus, kad kuo greičiau būtų galima padėti tokiems pieno gamintojams. Tada aš jo paklausčiau, ar jis yra kooperatyvo narys. Jeigu ne, kviesčiau prisijungti prie kooperuotų ūkininkų. Taip pat siūlyčiau naudotis eksporto skatinimui skirtais pinigais, kad jo produktus pirktų JAV, o vėliau tikriausiai duočiau pono Putino telefono numerį ir siūlyčiau paskambinti bei paprašyti, kad panaikintų embargą", - tokį pasiūlymų paketą eurokomisaras pateiktų vidutiniam Lietuvos ūkininkui. O silpna kooperacija, ypač pieno sektoriuje, F. Hogano manymu, yra didžiausia Lietuvos ūkininkų problema.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai