Agropolitika
Ekologinio ūkininkavimo sektoriuje – pokyčiai
2018-04-18

Vilnius. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet ekologiškai ūkininkaujančiųjų laukia nemažai naujovių, kurios turėtų supaprastinti ekologinę gamybą.

Nuo balandžio 16 d. kartu su paramos paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti yra priimamos paraiškos iš pareiškėjų, vykdančių tęstinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Pasak ŽŪM, šiemet ypač supaprastintas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas – iš 11 lentelių liko tik 7, o ir pastarosiose atsisakyta perteklinių įrašų ir stulpelių. Tai padaryta dėl to, kad daugelį reikalingų duomenų sertifikuojanti įstaiga gali gauti iš viešųjų registrų ar patikros ūkyje metu.

Panaikintas privalomas reikalavimas kas penkerius metus atnaujinti ūkyje naudojamą sėklą. Šis sprendimas priimtas įvertinus minėtosios sėklos pasiūlą ir kainą rinkoje bei ekologiškai ūkininkaujančių argumentus.

Atsižvelgusi į tai, kad dėl praėjusių metų nepalankių hidrometeorologinių sąlygų sertifikuotame pagal ekologinės gamybos reikalavimus ūkyje gauto grūdų derliaus šiais metais gali nepakakti savo laukams apsėti, VšĮ „Ekoagros“ pakeitė nuostatą dėl neatitikčių taikymo.

Nustačiusi, kad ūkininko laukuose šiemet yra pasėtas iš kito pagal ekologinės gamybos reikalavimus sertifikuoto ūkio įsigytas derlius, jam šiais metais taikys išimtį – griežtą įspėjimą, o ne sankciją. Aktualu tai, kad šis palengvinimas nesuteikia teisės pagal ekologinės gamybos reikalavimus sertifikuotuose laukuose sėti neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis apdorotą (beicuotą) sėklą.

Siekiant išlaikyti dirvožemio derlingumą, išplėstas tinkamų sėjomainai augalų sąrašas. Dabar ūkio subjektai turės pasirinktinai taikyti vieną iš šių priemonių ir žaliajame pūdyme auginti: pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais; konkrečius dirvožemį gerinančius vienmečius augalus (facelijas, lęšius, lubinus, pupas, seradėles, sojas, vikius, žirnius); daugiamečių pupinių žolių augalus (barkūnus, dobilus, esparcetus, liucernas, paprastuosius gargždenius); bet kokius augalus mišinyje su daugiamečių pupinių žolių augalais.

Svarbu tai, kad išvardinti daugiamečių pupinių žolių augalai turės būti vyraujantieji ir pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. bei auginami visą auginimo sezoną einamaisiais metais ne trumpiau kaip 1 kartą per 5 metų laikotarpį. Be to, daugiametes pupines žoles bus galima įsėti į pasėlį su pagrindine kultūra kaip įsėlį, o ateinančiais metais auginti kaip pagrindinę kultūrą. Daugiamečių pupinių žolių ar jų mišinių pasėliuose bus leidžiama ganyti ūkinius gyvūnus, gaminti pašarus, nuimti daugiamečių žolių sėklos derlių. Subjektams, sertifikuojantiems elninius gyvūnus, praplėstos galimybės juos įsigyti.

Priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinti 2014-2020 m. laikotarpiu ir tęstiniams, 2007-2013 laikotarpio, įsipareigojimams vykdyti skirta 150,7 mln. eurų.

Baigus administruoti 2015 m. ir 2016 m. priimtas paramos paraiškas buvo apskaičiuotas beveik 30 mln. eurų papildomų lėšų poreikis, kuris bus padengiamas atlikus lėšų perskirstymą tarp ES bendrosios žemės ūkio politikos I ir II ramsčių. Dėl to 2018 m., kaip ir 2017 m., bus vykdomi tik tęstiniai įsipareigojimai, nes finansinių galimybių priimti naujų paramos paraiškų ir remti naujai sertifikuotus plotus nėra.

Tęsiantiems iki 2016 m. pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ prisiimtus įsipareigojimus, esminių pokyčių nenumatyta. Gera žinia ta, kad pareiškėjams sušvelnės sankcijos už nustatytu laiku nepateiktus dokumentus (informaciją apie visą praėjusiais metais užaugintą ir patiektą rinkai ekologišką produkciją; vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų augintojų pažymas apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus). Pareiškėjams bus suteiktos papildomos 25 kalendorinės dienos  dokumentams pateikti po nustatyto pateikimo termino. Vis dėlto delsti nereikėtų, nes už kiekvieną pavėluotą dieną paramos suma pagal priemonę bus mažinama 1 proc.

Aktualu ir tai, kad nuo šių metų bus leidžiama ūkyje 10 proc. sumažinti ekologinę dalį tiems pareiškėjams, kurie buvo įsipareigoję privalomai ekologiškai ūkininkauti visame ūkyje, kai 2016 m. teikė paraiškas pagal priemonę pirmą kartą arba norėjo įsipareigojimus prisiimti pakartotinai.

Anot ŽŪM, aiškiau išdėstyti ir reikalavimai auginantiems daugiametes žoles, įsėlį ir (arba) vaistažoles/prieskoninius augalus, todėl klausimų nebeturėtų kilti nei ūkininkams, nei paramos paraiškas administruojančiai įstaigai.

2017 m. pagal ekologinės gamybos reikalavimus iš viso buvo sertifikuotas 2 491 ūkio subjektas. Populiariausia ekologinės gamybos sritis Lietuvoje – augalininkystė. Ji pernai buvo plėtota daugiau kaip 239 tūkst. ha, iš jų: varpiniai javai sertifikuoti 96 015 ha plote, ankštiniai javai – 26 260 ha, varpinių-ankštinių javų mišiniai – 4807 ha, daugiametės žolės – 75 084 ha, pūdymai – 9 565 ha, daržovės, bulvės – 530 ha, cukriniai, pašariniai runkeliai – 841 ha, vaistažolės, prieskoniniai ir aromatiniai augalai – 78 ha, sodai ir uogynai – 3 372 ha, kiti pasėliai – 17 800 ha.

Ekologinė žuvininkystė buvo plėtojama 4650 ha plote, laukinė augalija renkama iš 30939 ha ploto, sertifikuotos 1 098 bičių šeimos, o ekologinė gyvulininkystė plėtojama 1 100 ūkių.

ŽŪM, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai