Agropolitika
Diskusijų centre - Vyriausybės programos įgyvendinimo planas
2017-03-14

Vilnius. Vyriausybė pirmadienį patvirtino savo programos įgyvendinimo planą, kuriame numatytos penkios prioritetinės kryptys: švietimas ir kultūra, sveikata, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kaip pagrindines plano žemės ūkio ir kaimo plėtros nuostatas įvardijo finansinės paramos prioritetus teikti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, remti kooperaciją, skatinti tausų ūkininkavimą, perduoti žemdirbiams melioracijos ūkį.

Praėjusią savaitę pristatydamas planą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nariams B. Markauskas akcentavo, kad Vyriausybė savo plane susitelkia į rodiklius bei tai, „ką mes turime dabar ir ką mes norime turėti po ketverių metų".


LŽŪBA prezidiumo nariai su žemės ūkio ministru B. Markausku aptarė Vyriausybės programos įgyvendinimo planą

Patvirtintame plane numatyta, kad Vyriausybei pavykus įgyvendinti planuojamus darbus, bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti vienam ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, išaugtų iki 1 100 eurų, o vidutinės kaimo gyventojo piniginės pajamos per mėn., tenkančios vienam namų ūkiui, siektų 1 085 eurų.

Nemažai diskusijų susitikimo metu sukėlė melioracijos klausimas. Prezidiumo nariai atkreipė dėmesį, kad plane numatyta, jog 2020 m. nebeturėtų likti valstybei priklausančių įrenginių ir klausė ar tai tikrai realu. Ministro teigimu, šioje srityje - rimtos problemos ir būtina tartis, kaip tai išspręsti. Visų pirma - ar galima pradėti kalbėti apie fondo steigimą.

Prakalbus apie melioracijos problemas, LŽŪBA prezidiumo narys, ŽŪB „Gražionių bekonas" direktorius Edmundas Adomavičius replikavo, kad visa žemė turi savo šeimininką ir gali susiklostyti situacija, kad „tvarkai svetimam žmogui žemę ir melioraciją, paskui už tai moki brangesnę nuomą...".

Ministras akcentavo, kad kol kas fondo kūrimo klausimas tėra svarstymų ir diskusijų pradėti svarstymus stadijoje. „Į tą fondą turėtų mokėti žemės savininkai, taip pat tie, kurie valymo įrenginius ir lietaus kanalizaciją yra prisijungę prie melioracijos įrenginių, prisidėtų žemės ūkio, aplinkos, manome, kad ir krašto apsaugos ministerijos. Žinoma, ir ES pinigai. Bet tai - apsisprendimo klausimas", - penktadienį LŽŪBA prezidiumui kalbėjo B. Markauskas. Jo teigimu, iš pradžių įmoka į fondą turėtų būti nedidelė, o norintys, kad tvarkymo darbai būtų pradėti jų žemėje, galėtų ne tik pasinaudoti fondu, bet ir turėtų prisidėti savo lėšomis.

Diskutuojant apie melioraciją, LŽŪBA Garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis priminė, kad jau prieš kurį laiką asociacija buvo siūliusi, jog „žemės mokestis turi grįžti į žemę. Iš karto aišku, kiek jau milijonų turime. O koks tas mokestis - čia jau diapazonas koregavimui.".

Besvarstant įvairius fondo lėšų surinkimo variantus žemės ūkio ministras akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia - nuspręsti ar to fondo reikia. „Turbūt visi suprantame, kad nebus kitų pinigų, kad po 10 mln. eurų gaudavom kasmet ir net remontui neužtekdavo. Dabar galvojant apie ateitų, porą metų biudžetas dėl visų reformų ir viso kito gali būti dar sunkiau renkamas ir turėti vilties, kad melioracijai galima gauti pinigų iš biudžeto... nieko nebus. Tad kalbėkime, galvokime ir spręskime", - sakė B. Markauskas.

Jo teigimu, siekis 2020 metais nebevaldyti valstybei nė vieno melioracijos įrenginio yra realus, nes dalis jų bus perduota žemės savininkams, o dalis - savivaldybėms.

Ne ką mažesnes diskusijas įsuko ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 4.5.1. 3 punktas, kuriame numatytas tiesioginių išmokų ir Lietuvos kaimo plėtros programos prioritetų suteikimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių padėčiai gerinti.

Anot LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, prioritetų suteikimo tvarka nėra aiški. Juolab, kad viešojoje erdvėje kalbant apie smulkius ir stambius ūkius turimas galvoje jų dydis, o ne kiti rodikliai.

„Kai kalbama apie tiesiogines išmokas, šnekama apie ūkių plotą. Mes jau seniai sakome, kad reikia įteisinti kitą vertinimo sistemą: pagal darbo vietų sukūrimą, pagal sumokamus mokesčius ir pan. Pereiti į kitą lygmenį. Lyg ir suskirstyti ūkiai dabar, bet visi suprantame, kad 50 ha braškių ūkis - labai stiprus, kiek jis darbo vietų sukurs ir visa kita, o 50 ha javų ūkis - menkas", - priminė J. Sviderskis, o prezidiumo nariai prašė aiškiai įvardinti, kokiems ūkiams bus teikiamas prioritetas.

B. Markausko teigimu, dabartinė prioritetų gausa nėra tikslinga, juos reiktų kiek įmanoma sumažinti ir grįžti prie 2-3 prioritetų. „Šiuo atveju ar stambus subjektas turėtų turėti prioritetą - nežinau, jis turėtų nebūti diskriminuojamas", - kalbėjo ministras, atkreipdamas dėmesį, kad paramos lėšų yra likę labai nedaug.

„Galime susitarti, kad padalinam Lietuvą į 20-30 ūkių ir turėsime rodiklius vienus geriausių Europoje, bet ar toks tikslas turi būti? Tam kaime daugiau išvis nieko ir nebebus. Ar mes sugebėsime visur sustatyti robotus ir dar atsivežti iš Vilniaus traktoristų?..", - retoriškai klausė B. Markauskas, teigdamas suprantantis, kad šiuo klausimu negali tikėtis bendrovių pritarimo, bet viliasi tolerancijos.

Šiuo metu yra sustabdyti paraiškų rinkimai pagal tris Lietuvos kaimo plėtros plano priemones (valdų modernizavimo, perdirbimo ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo). Anot ministro, greitu metu dėl jų bus priimtas sprendimas ir jo siūlymas yra šiame paramos etape, likus nedaug lėšų, paramos sumą mažinti iki 50 tūkst. eurų, supaprastinti paraišką ir jos administravimą.

Prezidiumo nariams pradėjus diskutuoti, ar tikrai tik parama gali įpūsti gyvybės mažiems ūkiams, ir galbūt kai kurių užsidarinėjančių ar keičiančių ūkio kryptį sprendimo priežastis yra tiesiog pavargimas vergauti ūkiui, B. Markauskas kalbėjo suprantąs, jog tam yra visokių priežasčių, tačiau yra ir žmonių, kuriems patinka tai, ką jie daro ir galbūt šiuo metu jiems reikia bent mažos paskatos. Galų gale, pasaulio rinkoms reikia produkcijos.

„Reikia tos produkcijos. Japoniją pilnai atidarėme, matau JAE, Saudo Arabija, Jemenas, Omanas - jiems tikrai reikia. (...) Patys perdirbėjai pripažįsta, kad geros rinkos, jie gali, nori vežti ir jiems reikia tų gyvulių. Šitoje vietoje galvoju, kad visi sutartinai turime eiti ir aiškinti visur, kad ne vien kosminės technologijos išgelbės Lietuvą, bet kad ir mes galime su produktų eksportu. Bet mums reikia produktus, o ne žaliavas išvežti", - apie atsidarančias rinkas ir galimybes Lietuvos žemės ir maisto ūkiui kalbėjo B. Markauskas.

Po tokių svarstymų apie paramas, senkančias lėšas ir galimas rinkas E. Adomavičius replikavo: „jei iš tikrųjų galima užtikrinti pelningas rinkas, imkite tuos 130 mln. eurų ir važiuokite jų atidaryti. O jei dirbsime su pelnu - mes galime nueiti į banką pasiskolinti".

Be šių klausimų dar aptarti žemės ūkio rodiklių bei mokesčių klausimai. Dėl mokesčių ir įmokų LŽŪBA prezidiumas išplatino atskirą pareiškimą, kuriame teigiama, kad visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai