Agropolitika
Diskusijose - nauji žalinimo reikalavimai
2016-10-31

Vilnius. Planuojami žalinimo reikalavimų pokyčiai vėl kelia aštrias diskusijas. Kokios galimos naujovės? Kodėl deklaruojama politikos „iš apačios į viršų" svarba, tačiau kai kurie reikalavimai tampa nediskutuotinais ir be išimčių taikomais visose ES šalyse narėse? Apie visa tai diskutuota Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų prezidiumo posėdyje.

Į prezidiumo posėdį susirinkusiems asociacijos nariams naujus planuojamus žalinimo reikalavimus pristatė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas. Jo teigimu, palyginus su ankstesniais metais, bus žymiai daugiau lankstumo.

Anot A. Karbausko, atsiradus reikalavimui 5 proc. žemės skirti  ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV), o pernai praplėtus galimų deklaruoti elementų sąrašą, vis dėlto absoliučiai vyraujantys išliko keli elementai - pūdymas, azotą kaupiantys augalai bei įsėlis ir posėlis.

Teigiama, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES vangiai deklaruojami vadinamieji neproduktyvūs EASV elementai. Tad Europos Komisija, įvertinusi tokią situaciją, pateikė siūlymus, kaip tobulinti žalinimo reikalavimus. Galiojantis reglamentas kraštovaizdžio elementus apibrėžė gana griežtai, dabar siūloma į tai žiūrėti laisviau ir „nuimti ribas".

Giraites, medžių grupes siūloma leisti deklaruoti bet kokio dydžio, jei tai nėra miškas. Užskaitai vis tiek bus imamas didžiausias 30 a plotas ir dauginamas iš 1,5 koeficiento, tačiau atsiranda galimybė deklaruoti ir didesnius nei 30 a plotus.

Kūdrų ir tvenkinių buvo leista deklaruoti 10 a, dabar užskaita padidinta iki 30 a, koeficientas - 1,5 , deklaruojamas objektas gali būti bet kokio dydžio.

Grioviams buvo taikomas 6 metrų apribojimas, dabar pločio nebebus žiūrima, svarbu, kad tai nebūtų upė, koeficientas - 10. Kaip ir anksčiau, grioviai turi būti sutvarkomi iki rugpjūčio 31 d.

Asociacijos nariams pateikus klausimą, kaip reiktų „pasidalinti" ir deklaruoti griovį kaimynams, A. Karbauskas paaiškino, kad tokiu atveju būtų skaičiuojamas deklaruojamo griovio ilgis, o užskaita padalinama per pusę, t.y. abiems kaimynams griovio ilgis dauginamas ne iš 10, o iš 5.

A. Karbauskas akcentavo, kad būtent neproduktyvių elementų deklaravime atsiranda daugiau lankstumo.

Ginčų objektas - posėlis

Kalbant apie produktyvius kraštovaizdžio elementus, nemažai diskusijų kyla dėl augalų apsaugos produktų naudojimo. Anot ŽŪM atstovo, dar vasarą buvo vyraujanti nuostata, kad augalų apsaugos produktai EASV užskaitos plotuose neturėtų būti naudojami. Tačiau susiformavo 17 šalių grupė, aiškiai išsakanti poziciją, kad toks draudimas turėtų būti atšauktas ar bent atidėtas.

A. Karbausko teigimu, net nuomonė, jog tam tikrais atvejais žemei naudingiau ne, pavyzdžiui, kelių kartų gilus įdirbimas, o vienas augalų apsaugos produktų panaudojimas, EK sutinkama labai priešiškai. Tad, pasak ŽŪM specialisto, labai tikėtina, kad nuo 2018 m. draudimas bus taikomas, o dabar išsiderėtas atidėjimas metams.

Įsėliui ketinama leisti naudoti visas žoles - tiek baltyminės, tiek nebaltyminės. O posėliui išlieka reikalavimas, kad turi būti aiškiai matomas sudygęs bent dviejų skirtingų augalų mišinys, tik atsiranda reikalavimas posėlį turėti ne 6 savaites, o 8. Dvi savaitės duodamos sudygimui, o nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d. turi būti matomi aiškiai sudygę augalai. Būtent toks terminas ir sukėlė aštrias diskusijas.

Pasak A, Karbausko, EK pasisako, kad būtina 2 kultūras sėti, o Lietuva į tai žiūri lanksčiau ir reikalauja, kad būtų matyti dvi sudygusio kultūros. Tai yra, arba ūkininkas turi sėti dviejų mišinį, arba sėti vieną ir tikėtis, kad antram užskaityti užteks sudygusių pabirų.

„Kodėl toks laikotarpis? Kad duotų aiškią aplinkosauginę vertę. Iš kitų organizacijų, net ir iš Lietuvos, gaudavome signalų, kad tos 6 savaitės buvo mažoka, dabar teko minimaliai prailginti. Prailginome laikotarpį į rugpjūtį, nes manome, kad kitu atveju neužtektų laiko patikrinti ir negalėtume laiku pradėti mokėti tiesioginių išmokų, kas yra labai svarbu", - kalbėjo A. Karbauskas.

Į prezidiumo narių klausimus ir diskusijas, kaip elgtis, jei norima turėti posėlį, tačiau negali būti garantuotas, jog laiku nuimsi derlių ir deramu laiku posėlį jau galėsi sėti, A. Karbauskas priminė, kad deklaravus visada yra galimybė pranešti apie force majeure, kitas siūlymas - tiek posėlio, tiek įsėlio visada turėti daugiau, kad būtų įvykdyti ploto reikalavimai net ir esant nepalankiems orams.

Žemdirbiams replikuojant, kad „jei lyja, tai lyja visame ūkyje" bei tai, kad reikalavimai yra nustatyti daugiau pagal kitos klimatinės aplinkos šalis, tokias kaip Vokietija, kur javapjūtė baigiama anksčiau ir rizika pavėluoti su posėliu yra mažesnė, ŽŪM atstovas tikino, kad norint mokėti išmokas, terminus privalu nustatyti ir jei būtų nustatyta, kad posėlis turi būti matomas tik nuo rugsėjo 1 iki 30 d., būtų pažeistas reglamentas.

„Palyginus su praeitais metais, pasirinkimo ūkininkui ir lankstumo yra tikrai daug, o nepasitenkinimo dėl kokio nors vieno elemento bus visada" , - teigė A. Karbauskas.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis iškėlė klausimą ir dėl galimo nuokrypio ploto.

„Toleruojamas nuokrypis yra 3-10 proc., bet ne daugiau kaip 2 ha. Jei ūkis 20 ha - 2 ha yra daug, bet jei ūkis yra 6000 ar 1000 ha, tai ką jam tie 2 ha?.. Ten su viena vėže pravažiavus ar kiškiui prabėgus per visą ūkį bus daugiau...", - apie galimą nuokrypį kalbėjo J. Sviderskis.

Tuo tarpu A. Karbauskas atsakė, kad tokia nuostata taikoma harmoningai visoje ES ir čia Lietuva nėra išskirtinė.

Po tokių diskusijų buvo prisimintas ir pirmasis posėdžio pranešimas, kurio metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis pristatė Korko konferencijoje svarstytą ateities žemės ūkio politiką. R. Petraitis teigė, kad stipriai pabrėžiama politikos „iš apačios į viršų" svarba. Tai prisiminę prezidiumo nariai replikavo, kad deklaracijose gražiais žodžiais kalbama viena, o kasdienybėje susiduriama su situacija, kad daugelis reikalavimų tiesiog „nuleidžiami".

„Korke akcentuota, kad turi eiti iš apačios į viršų. Bet atrodo, kad dabar yra du viršūs - Briuselio ir Lietuvos. Štai tuos 2 ha Briuselis primetė, bet ateityje gal galima sutarti, kad apačios jei sako, jog blogai, tai ir turi būti pasakyta, kad negerai", - kalbėjo LŽŪBA Garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis.

Asociacijos nariams kalbėjęs EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius priminė, kad daugelis ES šalių narių turėjo įprotį nacionalizuoti ES pasiekimus, o ES sumesti savo nacionalines problemas. Tačiau toks požiūris bei kitų problemų gausa nunešė ES valtį į didelę audrą.

A. Pranckevičiaus teigimu, šiuo metu ES deklaruojama, jog jei dalis sprendimų gali būti deleguoti šalims narėms, tai tas ir turi būti padaryta („Big on the big things and small on on the small things")

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai