Agropolitika
Demarkavimo zonoje laukiama kompensacijų už žemę
2015-04-13

Vilkaviškis. Valstybinės sienos su Rusija (Kaliningrado sritimi) demarkavimo geodezinius ir kartografinius darbus sunkina tai, kad kai kurie sklypai ribojasi su valstybės siena arba net kerta sienos ribas. Demarkavimas turėtų pasibaigti 2016 metais. Proceso paspartinimo tikisi ir į demarkavimo zoną pakliuvusių žemių savininkai, už valstybės reikmėms paimtą žemės dalį laukiantys kompensacijų.

Praėjusią savaitę Vištytyje susitiko Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos atstovai. Susitikimas surengtas Žemės ūkio ministerijai išreiškus susirūpinimą dėl įtemptos geopolitinės situacijos, galinčios paveikti numatytus demarkavimo terminus.

„Viešojoje erdvėje pasigirdo tam tikrų interpretacijų, kad stoja demarkavimo darbai Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Susitikimo metu mitai išsklaidyti, įsitikinome, kad darbai vyksta numatytais terminais ir sklandžiai: geodeziniai darbai atliekami, vykdomas ženklinimas. Iš Lietuvos pusės jokių trukdžių nėra", - teigia Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė.

Nacionalinės žemės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybų atstovai susitiko Vištytyje

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, jau paženklinta apie 80 proc. Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos. Pavyzdžiui, vykdant demarkavimo darbus nuo Smalininkų Jurbarko rajone iki Nemuno žiočių 109 km atkarpoje buvo įrengti 155 Lietuvos pasienio stulpai. Iki šių metų pabaigos planuojama baigti žymėti sieną nuo trišalio sankirtos taško „Vištytis" iki Smalininkų. 135 km ruože bus pastatyta apie 350 sienos ženklų.

Iš viso sienos ženklinimo darbai Lietuvai atsieis apie 1 mln. 216 tūkst. eurų. Lietuvos siena su Rusija sausuma, upėmis ir tvenkiniais eina 253,7 km, Kuršių mariomis - 18,5 km, jūra - 22,2 km. Sienos su Rusija ruožas yra paskutinė ženklinama Lietuvos sienos dalis, nes su Baltarusija, Lenkija ir Latvija šie darbai jau atlikti žymiai anksčiau.

Palieka ženklus

Trylikos metrų pasienio juostoje vykdomi demarkavimo darbai palieka ženklus ir šalimais esančiuose žemės sklypuose. Nors gyventojai į tai reaguoja gana supratingai, nusiskundimų dėl išvažinėto lauko ar sugadinto kelio pasitaiko. Vištyčio seniūnijos seniūnas Bronislavas Polita tikina, kad tokie nusiskundimai nėra dažni ir juos stengiamasi išspręsti taikiai: „Pasitaiko, kad kažkam žemes sustumdo, akmenis. Būna, kad ūkininko kelią išvažinėja, sugadina. Bet mes pasikalbame su „Šilutės polderiais", kurie tuos darbus dirba, ir sutvarko. Kad kažkas labai nukentėtų, prašytų kompensacijos, nepasitaikė."

Į Vištyčio sienos demarkavimo zoną, pasak seniūno, privati žemės nuosavybė nepatenka, tad ir nesklandumų mažiau, negu kitose, kur nuo savininko žemės prireikia nurėžti tegul ir keletą kvadratinių metrų.  „Jeigu privati žemė patenka į demarkavimo zoną, tai kažkada padarytų matininkų klaidų padariniai. Mūsų seniūnijoje, matyt, to išvengta", - svarsto seniūnas.

Laukia kompensacijų

Tie žemių savininkai, kurių valdos visgi patenka į demarkavimo zoną, norėtų žinoti, kada jiems bus išmokėta kompensacija už valstybės reikmėms paimtą žemės dalį, tačiau šis klausimas kol kas atviras ir neišspręstas.

Šakių r. savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio teigimu,  rajone ši problema aktuali, nes yra gyventojų, kurie skundžiasi, kad sklypai ne tik patenka į demarkavimo zoną, bet už jos ribų - kitaip tariant, į Rusijos teritoriją. Tiesą, pastarąjį nusiskundimą Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas vadina prasimanymu, sakydamas, kad tokia klaidinanti informacija atkeliauja iš registrų centro informacinės bazės, kur žymimi ne tikslūs, o orientaciniai sklypai. „Kodėl tai vyksta, reikėtų aiškintis ir klausti tų žmonių, kurie atsakingi tiek už tų sklypų registravimą, tiek už registrų duomenų bazės palaikymą. Registracijos pažymėjime įrašyta, kad sklypas įregistruotas preliminariais matavimais", - aiškina vedėjas.    

„Gyventojai mums vis dažniau kelia klausimą, kaip jiems bus kompensuota už paimtą žemę, tačiau niekas tiksliai nepaaiškina. Nors ploteliai, kurie įeina į demarkavimo zoną, yra labai nedideli, bet kiekvienas, matyt, nori kuo didesnės naudos", - svarsto administracijos direktorius J. Puodžiukaitis.

Kodėl nėra detaliai aiškiai išnagrinėta susidariusi situacija, atitinkamai įvertinti tie žemės sklypai, kurie patenka į valstybės sienų apsaugai paskirtą teritoriją, negali paaiškinti ir žemėtvarkininkai. „Iš tiesų čia nėra didelės problemos, tik kai kurie sprendimai turės būti padaryti ateityje. Yra numatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka. Viskas bus atlikta pagal teisės aktus, reikia tik šiek tiek palaukti", - ramina žemės savininkus Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Vaičiūnas, pripažindamas, kad žemės paėmimo valstybės reikmėms procedūros turėtų būti vykdomos lygiagrečiai su pasienio juostoje vykdomais demarkavimo darbais.  Tada ir tiek papildomų rūpesčių nei vienai pusei nekiltų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai