Agropolitika
Daržininkai nepraranda vilčių būti išgirsti
2018-08-13

Kėdainiai. Moderni daržininkystė Lietuvoje plėtojama maždaug 5 000 ha plote. Tai labai nedaug žinant, kad šiemet iš viso deklaruota beveik 3 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Todėl daržovių augintojai mano, kad požiūris į jų mažą sektorių turėtų būti išskirtinis.

Daržovių auginimas pagal imlumą darbui ir investicijoms bene 10 kartų lenkia javų auginimą. „Deja, parama investicijoms kasmet mažėja, o su kiekvienu nauju šaukimu paraiškoms teikti mes turime įrodinėti, kad minimalios paramos mums neužtenka. Šiais metais pateiktiems projektams finansuoti pritrūko 740 tūkst. eurų. Visos šalies kontekste tai  nėra dideli pinigai, o mūsų sektoriui jie būtų labai stiprus postūmis į priekį“, – tradiciniame didžiajame vasaros seminare kalbėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos pirmininkėDaiva Šateikienė nusiteikusios optimistiškai: nors problemų yra, bet kartu dirbant jos įveikiamos

Daugiausiai lėšų daržininkai turi investuoti į modernias saugyklas, derliaus nuėmimo kombainus, laistymo įrangą – be pastarosios sėkmingas daržovių auginimas darosi jau sunkiai įsivaizduojamas.

Daržininkystės ūkiuose sukuriama gerokai daugiau darbo vietų, čia ne toks ryškus darbų sezoniškumas, todėl kaimo gyventojai turi galimybę dirbti ne kaip sezoniniai darbininkai, o turėti normalią darbo vietą ir visas socialines garantijas visus metus.

Problemos nesprendžiamos daug metų

Daug metų mūsų šalies daržininkai įvardija tas pačias problemas: dėl nevienodos mokestinės sistemos sunki konkurencinė kova su lenkiška produkcija, investicijų trūkumas modernioms saugykloms ir laistymo sistemoms, aiškiai per maža žaliojo kuro norma. Būtina renovuoti melioracijos sistemas, nes pernai rudenį dėl užmirkusių laukų kone kiekviename ūkyje dalis produkcijos liko laukuose.

Kaip jau minėta, daržininkų netenkina ir tai, kad jų sektoriui skiriama parama nediferencijuojama. Pasak LDAA valdybos, padėti išlaikyti 5 000 ha daržovių plotus valstybei neturėtų būti pernelyg didelė našta. Juolab kad daržininkai yra tikrai pajėgūs aprūpinti vietinę rinką kokybiška produkcija.

Šiemetinis tradicinis didysis daržininkų vasaros seminaras vyko Kėdainių r. ūkininkų Rolando Andrulio ir Sauliaus Dambrausko ūkiuose

Daug metų LDAA valdyba siekia to, kad viešajame sektoriuje (ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir t. t.) prioritetas būtų teikiamas vietinėms daržovėms. Deja, čia dažniausiai karaliauja lenkiška produkcija. Galioja nerašyta taisyklė – kol yra lenkiškų daržovių, lietuviškų niekam nereikia, nors turėtų būti atvirkščiai.

Dar viena bėda, su kuria susiduria daržininkai savo kasdieniniame darbe – darbuotojų stygius. Jau kelinti metai ūkininkai tarpusavyje pasikalba, kad norėtų turėti darbuotojų iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos. „Tačiau Valstybinė darbo inspekcija mums išaiškino, kad kol Darbo biržoje yra nors vienas registruotas nekvalifikuotas darbininkas, privalome įdarbinti jį, o ne užsienio pilietį“, – sako LDAA valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė.

Ruošiant investicinius projektus ir planuojant įsigyti tam tikros specifinės įrangos (tarkime, saugyklų vėsinimo sistemas), neretai būna labai sunku surinkti tris vienodo svorio komercinius pasiūlymus – tai dar viena biurokratinė problema, su kuria susiduria daržininkai. Ieškoma būdų, kaip galbūt būtų galima palengvinti šią užduotį ir specifinei įrangai įsigyti užtektų teikti tik vieną komercinį pasiūlymą (šiuo klausimu dirba žemės ūkio ministro patarėja Irena Lankauskienė).

Daržininkus, kaip ir kitus žemdirbius, vargina ne tik nenuspėjami orai ir nė kiek ne mažiau nenuspėjama rinka, bet ir valdančiųjų institucijų vadovų, atsakingų specialistų kaita – jau, atrodo, žmonės pagaliau įsigilina ir pradeda spręsti problemas, o, žiūrėk, į jų vietą paskirti kiti.

„Daržininkystės ūkiuose investicijos didelės, ir atsiperka jos ne per 5 minutes, o per 5–10 metų. Todėl, jei nejauti stabilumo, net nedrįsti investuoti“, – paaiškino LDAA valdybos narys, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.

LDAA valdybos narys, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis pabrėžė, kad negaudami beakcizio kuro tiek, kiek realiai reikia, augintojai praranda maždaug 500 eurų/ha

Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje Europos šalių daržovių augintojai gauna ne tik tiesiogines išmokas, bet ir įvairios „paslėptos“ paramos (pavyzdžiui, kompensuojami energetikos ar produkcijos transportavimo kaštai), kuri kai kuriais atvejais gali siekti iki 1 000 eurų/ha. Įvertinant tai, mūsų daržininkų galimybės konkuruoti dar labiau sumenksta.

Daržovių eksporto rinkos – jau surastos ir dar ieškomos

Iš valstybės daržininkai negauna pagalbos eksportui plėtoti ar naujų rinkų paieškai. Čia kiekvienas ūkis verčiasi kaip išmano – vieniems sekasi visai neblogai, kiti po Rusijos paskelbto embargo faktiškai sustabdė eksportą. Puiki ir veiksminga platforma naujiems prekybiniams kontaktams užmegzti yra tarptautinė paroda Vokietijoje „Fruit Logistica“. Čia jau keli metai LDAA turi savo stendą, tačiau dalyvavimas parodoje reikalauja labai daug lėšų, todėl be Žemės ūkio ministerijos paramos tai daryti būtų vargu ar įmanoma.

„Ir kitų metų parodai „Fruit Logistica“ jau esame užsiregistravę, tačiau kol kas nežinome, kokią gausime paramą“, – sako Z. Cironkienė. Kai kurios valstybės savo stendams skiria įspūdingas sumas – apie tai galima spręsti iš itin modernių ir prabangių ekspozicijų, tačiau lietuviai daržininkai ir su minimaliomis lėšomis sugeba išsiversti ir kasmet parodoje užmezga naujų naudingų kontaktų.

Laikinai NMA direktoriaus pareigas einantis Vaidas Timinskas sakė, kad rizikingi pareiškėjai bus tikrinami 100 proc. Griežtos patikros duoda rezultatų – pernai LDAA nariams nerimą kėlę nelogiškai išaugę krapų plotai šiemet sumažėjo tris kartus

Žinoma, eksporto galimybes riboja geografiniai atstumai. Tarkime, lietuviškos bulvės, morkos labai domina arabų šalis, tačiau dėl sudėtingos ir brangios logistikos kol kas ši eksporto kryptis neišnaudojama. Daržovės – palyginti pigi, sunki ir greitai gendanti produkcija, todėl jų gabenimas jūriniais konteineriais yra sudėtingas.  

Realiausios eksporto rinkos, kurios jau neblogai eksploatuojamos – Europos šalys. Čia eksportuojamos lietuviškos bulvės, morkos, svogūnai, jau nekalbant apie burokėlius – Lietuva yra pagarsėjusi itin kokybiškų ir skanių burokėlių augintoja. Beje, burokėliai išgyvena tikrą populiarumo bumą ir jau keleri metai yra supermaisto produktų sąrašo viršuje. Tad nenuostabu, kad burokėlių plotai mūsų šalyje vis auga – šiemet jie padidėjo dar 257 ha. Be to, suplanuotos investicijos į burokėlių perdirbimą, tad tikėtina, kad šių daržovių paklausa dar labiau didės.

„Taisyklės yra kuriamos ir prireikus jas galima keisti“, – į daržininkų išsakytas problemas pažadėjo atsakingai reaguoti žemės ūkio viceministrai Ausma Miškinienė ir Venantas Griciūnas

Daržininkų seminare dalyvavęs viceministras Venantas Griciūnas sakė, kad jis matąs galimybių lietuviškas daržoves eksportuoti į Izraelį, Jordaniją. Kartu jis žadėjo įsigilinti, su kokiomis dar problemomis susiduria produkciją eksportuojantys augintojai.

Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad daržovių augintojų problemos jai gerai žinomos ir žadėjo padaryti viską, kad jos būtų pradėtos spręsti. Kartu ji pasidžiaugė, kad daržininkystėje labai sėkmingai įgyvendinta Nacionalinė žemės ūkio ir maisto kokybės sistema (buvusi IKP, kuri startavo 2012 m.), o pagal šią sistemą užaugintos daržovės turi gerą paklausą. Maždaug pusė LDAA narių auginamų daržovių plotų yra sertifikuoja kaip NKP produkcija arba turi Global G.A.P. sertifikatus.

Šiuo metu LDAA jungia 97 augintojus, o jų auginamų daržovių plotai svyruoja nuo 10 arų iki 300 hektarų.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai