Agropolitika
Dar vienas šansas smulkiesiems ūkininkams
2013-10-25

Vilnius/ Širvintos. Smulkieji ūkininkai dar turi galimybę modernizuoti savo ūkius – skelbiamas paskutinis šio finansinio laikotarpio priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ paraiškų rinkimas. Paraiškos bus priimamos mėnesį – nuo lapkričio 11 iki gruodžio 13 dienos.

Ši Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ skirta smulkiesiems ūkininkams, kurie siekia įsigyti naują žemės ūkio techniką, jos padargus ir įrangą, rekonstruoti arba pastatyti gamybinius pastatus, inžinierinius statinius ir taip vystyti savo ūkį.

Priemonė gerai žinoma Lietuvos ūkininkams. Per 2007–2013 m. laikotarpį pagal ją jau pateikta daugiau kaip 10 tūkst. paraiškų, iki š. m. spalio mėn. patvirtinta 9 990, jose prašoma beveik 83,5 mln. Lt paramos.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA)Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, visam programiniam laikotarpiui skirta 76,4 mln. Lt. Išmokėta paramos suma siekia 70 proc. skirtosios – 53,4 mln. Lt. „Tačiau patvirtintos paramos suma siekia 74,5 mln. Lt, o tai yra 98 proc. visos skirtos paramos“, – teigia A. Mileikaitė.

NMA duomenimis, per visus paraiškų surinkimus pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ daugiausia paraiškų pateikė Šilalės (215), Prienų (128) ir Kelmės (126) rajonų gyventojai. Mažiausiai – Druskininkų (10), Birštono(12) savivaldybių, Akmenės (13), Pakruojo (16) rajonų žemdirbiai.

Pagal apskritis pirmauja Tauragės (443), Vilniaus (377), Kauno (335) apskritys, pasyviausi buvo Alytaus apskrities smulkieji ūkininkai (165).

Nuo 2007 metų teikiama parama pagal šią priemonę padėjo sustiprėti šalies smulkiesiems ūkiams, padidėjo jų gamybos intensyvumas. Įsigiję naujos technikos, ūkininkai gali lengviau ir našiau dirbti: pagaminti daugiau žemės ūkio produkcijos, apdirbti daugiau žemės.

Nors už paramos lėšas ūkininkai gali statyti bei rekonstruoti gamybinius ir inžinierinius pastatus, vis dėlto, daugiausia paramos gavėjų už paramos lėšas iki šiol įsigijo traktorių ir žemės ūkio padargų. Dažniausiai ūkininkai pirko akėčias, lėkštes, purentuvus, skutiklius, purkštuvus, krautuvus, sėjamąsias ir trąšų mašinas. Ne mažiau populiarūs pirkiniai buvo pašarų ruošimo mašinos, šienapjovės, ritinių vyniotuvai, pašarų dalytuvai ir smulkintuvai. Paramos gavėjai įsigijo ir melžimo įrengimų, grėblių, vartytuvų, įrangos biokuro gamybai. Pagal priemonę taip pat finansuojama ir kompiuterinė technika kartu su programine įranga.

Pastaraisiais metais „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ labai išpopuliarėjo ir tarp bitininkų. Jie už paramos lėšas įsigijo naujų avilių, priekabų jiems vežti, medsukių, medaus lydytuvų ar fasavimo indų.

Širvintų rajono Nečionių kaimo ūkininkas Valdas Striška paramos pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ kreipėsi 2008 metais. Kadangi priemonė tęstinė, penkerius metus mokama po 5 tūkst. Lt, todėl paskutinis širvintiškio pirkinys pagal ją bus kultivatorius.

V. Striška įsigijo 3 korpusų plūgą, purkštuvą, lėkštines ir paprastas akėčias, grėblį varytuvą, grumstų smulkinimo vokus.

„Esu smulkusis ūkininkas, dirbu 20 ha. Norint dirbti ekonomiškiau, reikalinga technika, o ji dažnai – ne pagal kišenę. Todėl manęs įkalbinėti pasinaudoti parama tikrai nereikėjo. Iki tol laukams įdirbti ir derliui nuimti techniką ir padargus nuomodavausi. Dabar esu pats sau šeimininkas, galiu pats planuoti darbus, nesu priklausomas nuo kitų“, – privalumus vardija širvintiškis.

Pastaraisiais metais jis daugiausia augino kviečius, nes tai labiausiai apsimoka, kvietrugius, anksčiau yra išbandęs vasarinius kviečius, miežius. „Orientuojuosi į rinką, tačiau, tiesą pasakius, ne viską, ką nori, gali sėti. Tarkim, miežiai mūsų žemėse neblogai derėjo, tačiau neturint savo kombaino, juos auginti neverta. Be to, jie žemi, reikalauja daug priežiūros, juos greičiau nustelbia piktžolės“, – vardija V. Striška.

Nuo vaikystės prie žemės esantis širvintiškis nelinkęs skųstis, kad smulkiuosius ūkininkus, priimant agropolitikos sprendimus nurungia ir net nuskriaudžia stambieji. „Taip jau gamtos surėdyta, kad viršus didžiųjų. Taip radom, taip ir paliksim“, – filosofiškai nusiteikęs žemdirbys.

Jei finansavimas pagal šią priemonę bus ir kitame periode, širvintiškis vėl ketina teikti paraišką. „Nežinau, kaip kitiems, bet man tai tinka ir patinka. Be paramos aš pats nebūčiau įpirkęs tiek padargų. Juos prižiūriu ir saugau. Auga sūnus, gal ir jis jais ūkyje pasinaudos“, – svarsto ūkininkas.

Širvintiškis žemę iki šiol dirba 20 metų senumo traktoriumi, kurį nusipirko pradėjęs ūkininkauti. Todėl naujas traktorius – būtiniausių pirkinių sąrašo priekyje. Ūkininkas dar norėtų įsigyti grūdų džiovintuvą ir beicavimo mašiną. „Pastarasis padargas, manau, bus pirmesnis, nes beicuoti grūdai apsaugos augalus nuo ligų ir kenkėjų, bus galima gauti didesnį derlių“, – planais dalijasi širvintiškis.
Ūkininkas įžvelgia vienintelį minusą – reikalavimai neleidžia įsigyti naudotos vakarietiškos technikos, o nauja smulkiesiems – net su parama neįkandama, todėl V. Striška dažniausiai perka lenkiškus agregatus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai