Agropolitika
D. Čiolosas Vilniuje. Ko verti išeinančio komisaro pažadai?
2014-09-12

Vilnius. Kadencija baigiantis Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Ciolos) tikina, kad bus atsižvelgta į Lietuvos prašymą proporcingai kompensuoti šalims Rusijos embargo sukeltus nuostolius, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės realią padėtį.

Po šiandieninio susitikimo Vilniuje su D. Čiolosu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė sulaukusi komisaro patikinimo, kad, skirstant kompensacijas dėl Rusijos embargo patiriamų nuostolių bus atsižvelgta ir į regionus, ir į sektorius.

„Prašėme, o komisaras pažadėjo, kad nebus visoms valstybėms vienodai (kompensuojama - red.) (...) Vienos valstybės daugiau nukentėjo dėl vaisių eksporto sustabdymo, o mes - dėl pieno ir mėsos. Tad tikrai negali būti visoms šalims vienodai kompensuojama", - sakė ministrė.

Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras D. Čiolosas prašo papildomos dėl embargo patirtų nuostolių analizės.

Europos Komisija (EK) prašo valstybių narių papildomai išanalizuoti dėl Rusijos embargo patirtus žemės ūkio ir maisto sektoriaus nuostolius, kad EK galėtų nuspręsti, kokių kompensavimo ir paramos priemonių imtis, sakė eurokomisaras.

„Mes prašysime Žemės ūkio ministerijos pateikti analizę, kokie sektoriai ir kokios kategorijos labiausiai nukentėjo, ir atsižvelgę į visų šalių analizes rezultatus bei išteklius, galėsime nuspręsti dėl kompensacijų", - Vilniuje kalbėjo D. Čiolosas.

Lietuvos prašoma 46 mln. eurų suma kol kas nėra galutinė, sakė žemės ūkio ministrė. Pasak V. Baltraitienės, toks nuostolis buvo prognozuotas, skaičiai nebuvo dirbtinai didinami. Dabar bus analizuojami kiekvieno mėnesio duomenys.

Ministrės teigimu, informaciją apie rugpjūčio mėnesį Briuseliui tikimasi pateikti per ateinančią savaitę. Anot jos, kiek ES skirs lėšų kompensacijoms ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, Lietuva sužinos lapkričio mėnesį ir pirmosios kompensacijų išmokos žemdirbius ir perdirbėjus turėtų pasiekti dar šiais metais.

Naujos paramos priemonės vaisių ir daržovių augintojams

EK laikinai sustabdžius pirmojo paramos greitai gendančių vaisių ir daržovių augintojams paketo paraiškų priėmimą, jau priimtos paraiškos bus nagrinėjamos, o artimiausiu metu bus parengtas naujas paramos paketas.

„Tos rinkos intervencijos priemonės buvo laikinai sustabdytos, nes pirmojo paketo lėšos buvo išnaudotos, bet artimiausiomis dienomis bus numatytas naujas paketas", - sakė žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras, akcentuodamas, kad naujojo paketo parama galės būti naudinga Lietuvai, nes mūsų šalyje sezonas prasideda vėliau.

V. Baltraitienė po susitikimo žurnalistams teigė, kad Lietuva pirmajam paketui nepateikė paraiškų. Anksčiau ji minėjo, kad viena Lenkija pretenduoja į visą 125 mln. eurų sumą.

Pasak susitikime dalyvavusios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, buvusios paramos taisyklės, procedūros ir tvarka augintojų netenkino.

Anot Z. Cironkienės, pagal buvusią tvarką daržovės pasiektų paramos gavėjus (t. y. asmenis, kuriems perteklinė produkcija išdalijama nemokamai) tik po dviejų savaičių. O juk daržovės - greitai gendantis produktas, tad bus atkreiptas dėmesys, jog ši tvarka yra taisytina. Be to, patikra turi būti atliekama prieš produkcijai iškeliaujant į maisto banką, kad paramos gavėją ji pasiektų kuo šviežesnė. Z. Cironkienės teigimu, nėra aišku, ar kiekviena šalis galės savarankiškai spręsti, kam panaudoti paramą.

„Antras klausimas - ar numatoma parama naujaisiais finansiniais metais, kai atsivers pats didžiausias krizės mastas rinkoje. Kai šalys, kurios tikisi, kad daržoves pavyks kur nors parduoti, atrasti naujų rinkų, pamatys, kad visos galimybės yra išsemtos, jos kirs tokioms jaunoms rinkoms kaip Lietuva. Parama būtų labai tikslinga" - kalbėjo Z. Cironkienė, pridurdama, kad tikisi, jog besikeičiant komisarams bus užtikrintas tęstinumas ir naujajam vadovui bus perduoti visi įsipareigojimai.

EK prašoma padidinti avansines išmokas

Šiandien Lietuva įteikė Briuseliui prašymą leisti avansines išmokas ūkininkams už 2014 metus padidinti iki 70 proc. „Mes prašome, kad išimtinai mūsų šaliai padidintų iki 70 proc. Tai užtikrintų apyvartines lėšas ūkininkams, kurios šiuo metu yra reikalingos", - teigė V. Baltraitienė. Tikimasi, kad EK leidimą suteiks iki spalio 16 dienos, kai bus pradėtos mokėti išmokos už pasėlius. Ministrės teigimu, D. Čiolosas patikino, kad šis sprendimas bus priimtas.

Po susitikimo su komisaru Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas akcentavo, kad svarbiausia, jog parama kiekvienai šaliai būtų paskirstyta proporcingai pagal patiriamus nuostolius,

„Esminis klausimas, kurį kėlėm ir keliam kaip trys Baltijos šalys, besiribojančios su Rusija, yra mūsų ypatingas statusas, - kalbėjo žurnalistams Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. -. Nebe pirmi metai dėl tam tikros politikos šios šalys labiausiai ekonomiškai nukenčia. Ir labiausiai nukenčia, ko gero, žemė sūkio sektorius. Turi būti atkreiptas Europos Sąjungos specialus dėmesys. Ir kad parama ateitų ne tam, kas pirmiau kreipiasi, ne visiems vienodai paskirstytų, o ateitų į šalis pagal faktiškai patirtus nuostolius", - po susitikimo žurnalistams sakė A. Stančikas. Anot jo, siekis aiškus, tačiau ar į tai bus atsižvelgta, dar nežinia.

Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, pirmasis smūgis žemės ūkio sektoriui buvo kiaulių maras, antrasis - Rusijos embargas, kuris labiausiai palietė pieno ir mėsos sektorius. „Tiek pienas, tiek bulių auginimas jau žemiau savikainos. Ir tai kelia klausimus, kaip vykdyti įsipareigojimus pačiai Europai. Mūsų ūkininkai yra nemažai investavę, turi įsipareigojimų. Jei nebus imasi jokių priemonių, vadinasi, šitie ūkiai, remiantis tais pačiais reglamentais, stumiami į bankrotą", - kalbėjo A. Stančikas.

Jo žodžiais, šiandieninė situacija niūri - žemdirbiai žaliavinį pieną priversti parduoti pigiau negu savikaina. Kadangi krito ir pieninių bulių supirkimo kaina, pieno sektorius patiria dvigubą smūgį. „Kyla natūralus klausimas - koks tolimesnis pieno ūkių likimas, jei nebus atsižvelgta į susidariusią situaciją. Daržovių sektorius taip pat išgyvena krizę, panašu, kad parama vargu ar pasieks augintojus. Deklaruojama, kad mėsos sektorius nuostolių dėl embargo nepatyrė. Europa mėsos į Rusiją eksportavo labai nedaug, tuo tarpu pagrindinė Lietuvos rinka buvo šioje šalyje, o Lietuvoje išauginti pieniniai buliai Europoje rinkos šiuo metu neranda", - sakė A. Stančikas.

Lietuva turėtų pasitraukti iš pieno sektoriaus?

Bendri trijų Baltijos šalių reikalavimai D. Čiolosui jau buvo išsakyti rugsėjo 4‑ąją ir įteikti raštu neeiliniame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje, tad jam jie nėra naujiena. „Šiandien dar kartą akcentavome Lietuvos žemdirbių skaudulius. Suprantame, kad tai viso labo tik mandagumo vizitas, todėl didelių vilčių nededame", - susitikimo su D. Čiolosu išvakarėse sakė A. Stančikas.

Po mėnesio naujuoju ES žemės ūkio komisaru pradės dirbti airis Filas Hoganas (Phil Hogan), tad kai kuriuos klausimus teks spręsti iš naujo. Anot ŽŪR pirmininko, airio kandidatūra neparanki Lietuvos pienininkystės sektoriui.

„Žinodami Airijos ambicijas panaikinus pieno kvotas iki 2020 m. pieno gamybą padidinti 40 proc., dabartinis siūlymas nenaikinti pieno kvotų 2015 m. greičiausiai nebebus gvildenamas. Galima prognozuoti, kad dėl žaliavos pertekliaus, pieno supirkimo kainos bus žemos 2016 ir 2017 m., neigiama banga plūstelės dar ir 2019 m.", - išvakarėse kalbėjo A. Stančikas.

Oficialių dokumentų nėra, tačiau žemdirbių savivaldą yra pasiekė atgarsiai, kad Europos pieno gamintojų posėdyje kalbėta, jog reikia skirti solidžią paramos Baltijos šalių pieno sektoriui, kad jos visiškai pasitrauktų iš pieno gamybos. „Mes patikrinsime, ar tai nėra gandas, tačiau žinant ES senbuvių poziciją - kuo mažiau konkurentų - tai labiau panašu į realybę. Įdomu, kaip į tai reaguos Lietuvos Vyriausybė. Galbūt ateityje būsime ta šalis, kuri augina tik grūdinius augalus?", - svarstė ŽŪR vadovas.

***

Tuo tarpu D. Čiolosas po susitikimo su Lietuvos atstovais teigė, kad EK yra numačiusi specialias eksporto skatinimo priemones kiekvienai ES narei 2015 metais, be to, Komisija derėsis su trečiosiomis šalimis, ieškodama naujų ir rinkų, ir gaunant sertifikatus mėsos bei pieno produktams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai