Agropolitika
Briuselis planuoja tvirtinti naujas žemės ūkio rėmimo taisykles
2017-12-11

Briuselis. Europos Parlamentas ir ES Taryba pradeda diskusijas dėl suderintos ES žemės ūkio politikos peržiūros, siekiami supaprastinti šios politikos įgyvendinimą, suteikti ūkininkams daugiau priemonių atsispirti krizėms, o taip pat sustiprinti jų galią derybose su prekybos centrais. Balsavimas dėl naujų taisyklių planuojamas antradienį.

Siekiama, kad naujosios taisyklės įsigaliotų nuo 2018 m. pradžios. ES valstybėms žadama suteikti daugiau laisvės nustatyti, kas yra „aktyvus ūkininkas“, kuris galės tikėtis ES paramos. Be to, ES valstybės galės gerokai padidinti nacionalinę paramos dalį jauniesiems ūkininkams, siekiant juos pritraukti ar išlaikyti žemės ūkyje.

Savo ruožtu Europos Komisija turės operatyviau reaguoti į žemės ūkio krizes ir siūlyti paramos ūkininkams priemones.

Ūkininkams - daugiau derybinių galių

Taisyklių pakeitimuose nemažai dėmesio skiriama didesnių galių suteikimui ūkininkams sąžiningesnėje maisto tiekimo grandinėje. Siekiant pagerinti ūkininkų derybines pozicijas maisto produktų tiekimo grandinėje ir taip užtikrinti jos sąžiningą veikimą, naujos taisyklės  leidžia visoms pripažintoms žemdirbių organizacijoms planuoti gamybą ir derėtis dėl prekių pristatymo sutarčių savo narių vardu, nebijant, kad tai gali prasilenkti su ES konkurencijos taisyklėmis.

Tai reiškia, kad ūkininkų susivienijimai ar organizacijos savo narių vardu galės nevaržomai planuoti žemės ūkio produkcijos gamybą ir derėtis su perdirbėjais ir prekybos centrais dėl jos tiekimo. Ūkininkams, įskaitant ūkininkų asociacijas, turėtų būti leidžiama susitarti su jų pirmuoju pirkėju dėl vertės pasidalijimo sąlygų, įskaitant rinkos prieaugį ir nuostolius. Iki šiol kolektyvinės derybos buvo leidžiamos pieno, alyvuogių aliejaus, jautienos, javų ir lauko kultūrų augintojams.

Palankesnės sąlygos rizikai mažinti

Žadamos geresnės priemonės sumažinti rinkos ir gamybos keliamą riziką. Pastaraisiais metais dėl daugybės žemės ūkio krizių Europos Parlamento nariai primygtinai reikalavo, kad ūkininkams būtų suteiktos geresnės priemonės apsisaugoti nuo rinkos nepastovumo ir nenumatytų gamybos rizikų, tokių kaip nepalankios orų sąlygos, augalų kenkėjai ar gyvūnų ligos.

Naujos taisyklės numatys konkrečiam sektoriui skirtą pajamų stabilizavimo priemonę, kad būtų galima apskaičiuoti ūkininkų patirtus nuostolius nukentėjusiai produkcijos rūšiai ir juos būtų galima kompensuoti net tuo atveju, jei jų kita produkcija nenukentėjo.

Numatoma atnaujinti galiojančias taisykles dėl pasėlių, gyvulių ir augalų draudimo, investicinių fondų ir pajamų stabilizavimo, siekiant padidinti kompensacijas ir padaryti jas prieinamesnes sunkumus patiriantiems ūkininkams.

Draudimo ir sektorinių pajamų stabilizavimo priemonių atveju turėtų būti skiriama kompensacija iki 70 proc. (buvo 65 proc.)  tiems, kurie prarado daugiau kaip 20 proc. (buvo 30 proc.) savo metinės produkcijos.

Tarpusavio pagalbos fondams ir bendrai Pajamų stabilizavimo priemonei didžiausias kompensacijos dydis taip pat padidės nuo 65 proc. iki 70 proc., tačiau jis ir toliau bus prieinamas tiems, kurie prarado daugiau nei 30 proc. savo metinės produkcijos ar pajamų,

Naujos taisyklės atriš rankas Europos Komisijos krizių metu, leisdamos jai greitai imtis išimtinių veiksmų be būtinybės  pirmiausia aktyvuoti valstybės intervencijos ir privataus saugojimo priemones.

Jos taip pat leis valstybėms narėms teikti susietąją paramą jų sunkiai veikiantiems sektoriams, kurie yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių priežasčių, neatsižvelgiant į tai, ar jie patyrė produkcijos nuosmukį. Susietoji parama šiuo metu apsiriboja sektoriais, kurie stengiasi išlaikyti ankstesnius gamybos lygius.

Daug techninių pokyčių

Taisyklių tekste kalbama apie įvairius smulkesnius pokyčius. Siekiant sumažinti administracinę naštą smulkiesiems ūkininkams turėtų būti nustatyta dar viena nukrypti leidžianti nuostata, numatanti, kad jiems nereikia deklaruoti sklypų, dėl kurių išmokų paraiška neteikiama.

Numatoma, kad tam tikrų krūmokšnių arba medžių plotus, kurie nėra tiesiogiai naudojami ganymui, bus leidžiama įtraukti į daugiamečių žolynų plotus, kuriuose vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, visoje savo teritorijoje ar jos dalyje.

Siekiant anksčiau nei 2018 m. patikslinti pūdymui paliktos žemės kaip ariamosios žemės klasifikavimą (kai žemė pūdymui buvo palikta penkerius metus ar ilgesnį laiką) ir atitinkamiems ūkininkams suteikti tikrumo, tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę 2018 m. tokią žemę ir toliau klasifikuoti kaip ariamąją žemę.

Žemė, kurią galima naudoti ganymui, nors žolė ir kiti žoliniai pašarai ten nevyrauja arba jų nėra, o ganymo praktika nėra nei tradicinio pobūdžio, nei svarbi biotopų ir buveinių išsaugojimui, tam tikrose vietovėse vis dėlto gali būti vertinga kaip ganykla. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tuos plotus laikyti daugiamečiais žolynais.

Kai kurios valstybės narės naudoja nacionalinius mokesčių ar socialinio draudimo registrus, kuriuose užregistruojami ūkininkai pagal jų vykdomą žemės ūkio veiklą. Toms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad ūkininkai, kurie nėra atitinkamai užregistruoti, neatitinka reikalavimų gauti tiesiogines išmokas.

Palankesnės galimybės jauniems ūkininkams

Taisyklėse kalbama apie didesnę paramą jauniesiems ūkininkams. Suderintas tekstas suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo apibrėžiant aktyvųjį ūkininką, t. y. asmenį, kuriam gali būti skiriama ES žemės ūkio parama.

ES lėšos ir toliau bus skiriamos tiems, kurie vykdo tam tikrą minimalią žemės ūkio veiklą. Tačiau nuo 2018 m. nacionalinės vyriausybės galėtų sušvelninti dabartinius reikalavimus sudaryti juoduosius sąrašus subjektų, t. y., verslų pagal nutylėjimą nepripažintų aktyviais ūkininkais, kuriems gali būti skiriamos ES subsidijos, arba visiškai panaikinti juoduosius sąrašus.

Siekiant dar labiau padidinti jaunųjų ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti 25-50 proc. ribose padidinti procentinę dalį, taikomą apskaičiuojant išmokos jauniesiems ūkininkams sumą, neatsižvelgiant į tai, koks skaičiavimo metodas taikomas.

Patirtis parodė, kad tam tikrais atvejais jaunieji ūkininkai negali pasinaudoti visa penkerių metų parama. Ateityje jaunieji ūkininkai galėtų pasinaudoti penkerių metų laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kada per šį laikotarpį jie kreipiasi dėl paramos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai