Vilnius. Sumažinti žemės ūkio veiklos reglamentavimą ir administracinę naštą bei sustabdyti naujų mokesčių žemdirbiams taikymą. Tokį prašymą Vyriausybei pateikė žemdirbių organizacijos.

Premjerai I. Šimonytei ir aplinkos bei žemės ūkio ministrams adresuotame kreipimesi nurodoma, kad lietuviškoji žemės ūkio sektoriaus biurokratija yra atitrūkusi nuo realių žemės ūkio praktikų ir įtikėjusi savo teisumu ir neklystamumu. Užuot diskutavusi svarbiais klausimais su žemdirbių savivaldos organizacijomis, kliaujasi sau palankios kišeninės žemdirbių atstovybės pritarimu.

Šitaip priimami sprendimai neša ūkiui ekonominę žalą, prarandamas socialinis ir aplinkos tvarumas.

Kreipimesi rašoma, kad nepaisant ES strateginiuose dokumentuose pabrėžiamos apsirūpinimo maistu svarbos, Lietuvoje apie žemės ūkio produkcijos gamybos problemas kalbama labai epizodiškai. Maža to, gamybą varžantys, ją reglamentuojantys teisės aktai priimami net ir be poveikio vertinimo analizės, nenumatant kompensacinių priemonių. To pavyzdžiai – Vyriausybės nutarimas „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (š. m. rugpjūčio 3 d.) ir pateiktas derinti nutarimo „Dėl Nacionalinio vandenų srities plėtros 2022–2027 m. plano patvirtinimo“ projektas.

Neišdiskutavus pritariama planams mažinti azoto ir fosforo naudojimą žemės ūkyje, apmokestinti trąšas, taikyti taršos leidimų sistemą ūkiams nuo 300 SG, o nuo 100 SG – kitas papildomas priemones.

Žemdirbiai atkreipia Vyriausybės vadovės dėmesį, kad dalis perteklinių draudimų, ribojimų yra paimami „iš lubų“, o pristatomi kaip aplinkosaugos priemonės, šitaip klaidinant visuomenę.

Vienas iš pavyzdžių – melioracijos griovių užvertimas akmenimis, kelmais. Taip naikinamas daugelio dešimtmečių darbas, patvenkiami grioviai, gadinama žemės ūkio naudmenų kokybė. Jos užpelkės, virs šlapynėmis, bus sugadintas drenažas. Visa tai vadinama upių renatūralizacija.

Arba sprendimas neskatinti auginti pieninius bulius, lėšas nukreipiant ekstensyviai mėsinei galvijininkystei. Tačiau pieniniai buliai auginami uždaruose tvartuose, jų mėsa daug pigesnė, jų sukauptą mėšlą galima naudoti biojėgainių veiklai, šitaip būtų minimalizuojama tarša.

Tokie sprendimai – ne žemės ūkio gamybos ir ne šalies ekonomikos naudai.

Premjerės prašoma priimti esminius sprendimus dėl žemės ūkio veiklos reglamentavimo supaprastinimo bei administracinės naštos mažinimo, sustabdyti naujų mokesčių žemdirbiams taikymą bei atšaukti bent iki krizės pabaigos jau taikomus.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos pieno gamintojų ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijų vadovai.

Visą kreipimosi dokumentą rasite čia.