Agropolitika
Baltijos ir Višegrado šalys kartu sieks ES tiesioginių išmokų suvienodinimo
2017-07-19

Vilnius. Trys Baltijos šalys kartu su Višegrado ketvertu sieks, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams visoje Europos Sąjungoje (ES) po 2020 metų būtų suvienodintos. Taip pat šalys ketina nepritarti siūlymui dalį tiesioginių išmokų finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija antradienį per Lietuvos inicijuotą šalių žemės ūkio ministrų susitikimą Briuselyje pasirašė bendrą poziciją ir ją ketina pristatyti artimiausiame ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje rugsėjo pradžioje Taline, BNS iš Briuselio pranešė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Pasirašėme bendrą poziciją. Joje yra sutartos dvi svarbiausios pozicijos. Pirma - sieksime, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams būtų suvienodintos. Buvo nerimas, kad vengrai ir čekai nesutiks su šiuo siūlymu, nes pas juos išmokos didesnės, bet vis dėlto ir jie pasirašė. Antra - išreiškėme nuomonę, jog nepritariame idėjai kofinansuoti tiesiogines išmokas iš nacionalinių biudžetų", - telefonu iš Briuselio BNS sakė B. Markauskas.

Jo teigimu, šalys nepritaria tiesioginių išmokų kofinansavimui iš nacionalinių biudžetų.

„Manome, kad išmokos turi būti vienodos visiems. Už tokią pačią žemę visoje bendrijoje turi būti mokama vienodai. Manau, kad šis susitarimas padės mums diskusijose, bet kaip bus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, pamatysime tik ateityje. (...) Mes suprantame, kad Vokietija galėtų remti ūkininkus tiesiogiai, bet mūsų šalims tai būtų sunku", - tvirtino žemės ūkio ministras.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna žymiai mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai - dėl šios priežasties norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu ir mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.

ES viduje žvelgiant į Jungtinės Karalystės pasitraukimą 2019 metais, svarstoma, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje po 2020 metų tiesioginės išmokos galėtų būti finansuojamos iš iš nacionalinių biudžetų. Iki šiol tiesioginės išmokos buvo 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, tačiau nauji bendrijos iššūkiai ir pinigų poreikiai gali lemti tiesioginių išmokų pokyčius. Toks pasiūlymas reikštų papildomą krūvį Lietuvos biudžetui.

Šis pasiūlymas gali būti dar skausmingesnis visam Lietuvos žemės ūkiui, jei šalims būtų leista kofinansavimą didinti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vietoje minimalaus 15 proc. kofinansavimo žemdirbio tiesioginei išmokai, šalis pridurtų 30 procentų. Tokiu būdu stiprius biudžetus turinčios valstybės galėtų savo žemdirbiams padėti labiau nei kitos valstybės.  

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš BŽŪP gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai