Agropolitika
Augalininkystės ateitis gera, pieno ūkiams reikia išlaukti - ekonomisto prognozės
2015-10-27

Palanga.Žemės ūkio verslo perspektyvos yra geros, nereikia baimintis pasigirstančių naujos pasaulinės ekonomikos krizės pranašavimų. Augalininkystė nekelia žemdirbiams didelio galvos skausmo, o pieno ūkiams reikia pasistengti išgyventi šį laiką, galbūt pasitelkus kitus žemės ūkio verslus, sako SEB banko prezidento patarėjas profesorius Gitanas Nausėda.

Ekonomikos ekspertai pastebi, kad šalyje per pastarąjį dešimtmetį įsigalėjo augalininkystė. Žemdirbiai sugebėjo išplėsti pasėlių plotus - per dešimtmetį grūdinių augalų ir rapsų pasėlių plotas padidėjo 52 proc., o derliaus prikuliama dvigubai daugiau.

Tokie faktai buvo įvardyti keliems šimtams žemdirbių, praėjusią savaitę susirinkusių „Vanagupės" viešbučio konferencijų didžiojoje salėje - čia vyko trečią dešimtmetį bendradarbiaujančių kompanijos „Bayer CropScience" ir bendrovės „Litagros prekyba" tradicinis metinis seminaras.

Šimtai žemdirbių praėjusią savaitę buvo susirinkę į „Vanagupės" konferencijų salę

„Litagros prekyba" Lietuvoje dirba ir su smulkių, ir su stambių ūkių savininkais - iš viso su 8 000 ūkio subjektų. Sudėjus jų visų dirbamą žemės plotą, susidaro 800 tūkst. ha - tai daugiau kaip trečdalis visos šalies dirbamos žemės.

„Esu įsitikinęs, kad žemės ūkio verslo ateitis labai perspektyvi. Lietuva buvo, yra ir bus šalis su giliomis žemdirbystės tradicijomis", - optimistiškai nusiteikęs „Litagros prekyba" generalinis direktorius Adomas Grigaitis. „Šie metai visiems buvo labai geri, linkiu, kad ir 2016-ieji būtų panašūs", - sakė „Bayer CropScience" direktorius Baltijos šalyse Dagas Rostokas (Dags Rostoks).

Gerą ateitį žemės ūkio verslui prognozavo ir SEB banko prezidento patarėjas profesorius Gitanas Nausėda, pataręs nesibaiminti pasigirstančių gresiančios naujos pasaulinės ekonomikos krizės pranašavimų. Nors situacija pasaulyje išties sudėtinga: pabėgėlių problemų išvarginta euro zona šiuo metu yra susiskaldžiusi: vienoms valstybėms sekasi geriau, o kitoms visai prastai.

Klumpa ir toks milžinas kaip Kinija, bet tai daugiau būtų galima vertinti kaip šalies valdžios persiorientavimą nustoti būti pigių prekių fabriku visam pasauliui. Kinijos akcijų burbulas sprogo, bet to nereikėtų dramatizuosi - tas burbulas per 2015-uosius išsiplėtė ir iš karto susprogo, tad faktiškai grįžta į praėjusių metų pabaigos lygį.

Rusija išgyvena pranašautą recesiją - tai yra jai taikomų sankcijų ir pasaulinės naftos kainos kritimo pasekmė. JAV - viena iš nedaugelio rinkų, kurią galima įvardinti kaip normaliai gyvenančią. Galima numatyti, kad doleris stiprės euro atžvilgiu - tai gera žinia eksportuojantiems į dolerio zoną.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda išsamiai apžvelgė pastarųjų metų ekonomikos plėtros tendencijas

„Lietuva negali pasigirti ekonomikos plėtra, ji akivaizdžiai sulėtėjo. Estija ir Latvija auga sparčiau negu mes", - pripažino G. Nausėda pridurdamas, kad Lietuvoje visiškai neauga eksportas, o importas didėja. Ekonomika plėtojasi lėčiau pirmiausia dėl eksporto rinkų praradimo. Nepaisant drastiško eksporto į Rusiją nuosmukio (bendras eksportas sumažėjo 40 proc.), ji vis dar užima svarbiausią poziciją Lietuvos prekybos partnerių sąraše. Toliau šiame sąraše rikiuojasi Latvija, Lenkija, Vokietija, Estija ir Baltarusija.

G. Nausėda pastebėjo, kad Lietuvoje žemės ūkio srityje aiškiai įsivyravo augalininkystė - per 10 metų augalininkystės vertės produkcija palyginamosiomis kainomis padidėjo 76 proc., gyvulininkystės - tik 3 procentais.

Per dešimtmetį grūdiniais augalais ir rapsais užsėta 52 proc. daugiau žemės ploto, o derlius padidėjo daugiau kaip dvigubai. Pirmiausia tai paaiškinama tuo, kad pastebimai padidėjo derlingumas iš vieno hektaro.

Kodėl taip padidėjo augalininkystės populiarumas? Priežasčių yra kelios. Pirmiausia, tai augusios ES tiesioginės išmokos už plotą, didėjantis ūkininkų išprusimas, gerėjantis apsirūpinimas technika, naujausių technologijų diegimas.

Lyginant grūdų sektorių su pieno ar mėsos sektoriais, akivaizdu, kad grūdų kaina geresnė ir kainodara aiškesnė - ją lemia pasaulinė rinka. Artimiausiu metu eksportuojamų grūdų proporcija neturėtų keistis - Lietuva ir toliau liks grūdų eksportuotoja.

Žemdirbiai po pranešimo turėjo nemažai klausimų ekonomikos ekspertui. Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas nuogąstavo, ar nesipučia žemės kainų burbulas: per dvejus metus kaina padvigubėjo. „Nesuvokiama, kaip per dvejus metus žemės ūkio paskirties žemės kaina pakilo ne 10-15 proc., bet 100 procentų", - sakė A. Bardauskas.

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas nuogąstavo, ar nesipučia žemės kainų burbulas

G. Nausėda buvo atviras - jam, kaip žemės savininkui visai norėtųsi, jog žemės kaina kiltų. „Šiaip žemės kaina Lietuvoje yra labai žemos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, todėl tas kainų susilyginimo procesas vis tiek vyks. Nežinau, ar tai galima pavadinti burbulu. Jei kažkas startuoja nuo labai žemo taško ir paskui auga į viršų - tai natūralus susilyginimo procesas", - ekonomines tiesas paaiškino profesorius.

Pagėgių žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėmų Rambynas" vadovas Remigijus Kelneris prašė profesoriaus paaiškinti pieno ir vandens kainų santykio fenomeną. „Tam, kad nusipirkčiau parduotuvėje litrą vandens, aš priverstas parduoti tris kartus daugiau pieno. O tam, kad pagaminčiau litrą pieno, turiu bent 5 kartus daugiau sunaudoti vandens", - logiškai nepaaiškinamą kainų skirtumą įvardijo R. Kelneris.

„Situacija tikrai nėra normali, bet aš manau tai laikina situacija. Vis dėlto daug Lietuvos ūkių yra mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Ne taip kaip Estijoje, kur yra koncentruoti labai stambūs pieno ūkiai, ir jie šiuo metu patiria tikrai didžiules problemas. Neįsivaizduoju, ką galima padaryti šiuo metu, kaip pakelti pieno kainą", - sakė G. Nausėda.

Jo manymu, lieka tik laukti, kol pasikeis pieno rinkos tendencijos (o jos jau keičiasi), reikia tiesiog pasistengti išgyventi šį laikotarpį, galbūt su kitų žemės ūkio verslų pagalba. „Augalininkyste užsiimti šiuo metu yra kur kas mažiau galvos skausmo, negu verstis gyvulininkyste", - reziumavo G. Nausėda.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai