Agropolitika
Atgaivinti gyvulininkystę Lietuvoje - misija įmanoma?
2014-01-10

Vilnius. Šalies Vyriausybė prieš mėnesį patvirtino Nacionalinę gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014-2020 m. programą. Nelengvus laikus išgyvenantys gyvulių augintojai kol kas be didelio entuziazmo vertina perspektyvą, tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius tiki, kad sustiprinti šį sektorių ir padaryti jį konkurencingu - įvykdoma užduotis.

Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos projektą rengė darbo grupė, kurią sudarė mokslo ir švietimo įstaigų, ūkinių gyvūnų augintojų asociacijų atstovai, Žemės ūkio rūmų bei Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Programa, pasak V. Prusevičiaus, rengta nustatyti aiškioms ateinančio 2014-2020 m. laikotarpio gyvulininkystės kryptims, kad šis sektorius sustiprėtų ir užtikrintų ūkinių gyvūnų laikytojams pajamas, o vartotojams - kokybiškus produktus. Tikimasi, kad bus sukurta palanki aplinka vystyti gyvulininkystės ūkius, didinant ūkinių gyvūnų skaičių, formuojant patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje. Tam įvykdyti programoje numatyti 4 tikslai ir 12 uždavinių. Kad programa neliktų tik popierinė, rengiamas konkrečių veiksmų planas 2014-2016 metams.

3 Paragrafas delaval

Išmokos - pagal specialiąsias paramos schemas

Į klausimą, kuriai gyvulininkystės sričiai šiuo metu reikia didžiausios paramos ir pokyčių, V. Prusevičius atsakė, kad negalima išskirti vienos gyvulininkystės srities, nes visas gyvulininkystės sektorius išgyvena ne pačias geriausias dienas. Todėl 2014-2016 m. veiksmų plane didžiajai daliai priemonių bus numatoma parama.

Pradėjus teikti paramą atskiriems gyvulininkystės sektoriams, pavyzdžiui, mėsinei galvijininkystei, avininkystei, bitininkystei, ūkinių gyvūnų skaičius pradėjo didėti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 684 tūkst. galvijų, iš jų 104 tūkst. mėsinių galvijų. Palyginti su 2008 m. duomenimis, tai 12,6 proc. mažiau, nors mėsinių skaičius 8,4 proc. padidėjo, pradėjus taikyti šiam sektoriui susietą su gamyba specialiąją paramą.

Ši parama leido padidinti ir avių skaičių - 2013 m. sausio 1 d. buvo registruotos 83 333 avys, o 2008-aisiais jų buvo 40 proc. mažiau (50 330 avių). Taikant paramą bitininkystės sektoriui, bičių šeimų skaičius, palyginti su 2008 m. sausio 1 d. informacija, padidėjo 46 proc. - 2013 m. sausio 1 d. deklaruota 146 tūkst. bičių šeimų.

„Šie skaičiai rodo, kad taikytos specialiosios priemonės suteikė postūmį mėsinės galvijininkystės ir avininkystės sektoriams. Todėl Nacionalinėje programoje numatyta, kad 80 proc. su gamyba susietos paramos ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų turi būti nukreipiama gyvulininkystės sektoriui, parengus atskiras specialiąsias paramos schemas", - paaiškino V. Prusevičius.

Norint įgyvendinti pirmąjį programos tikslą - didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtis, užtikrinant aplinkos apsaugą, ūkinių gyvūnų augintojų pajamoms palaikyti numatyta skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP), minėtas tiesiogines išmokas pagal specialiąsias schemas, didinti gyvulininkystės ūkių konkurencingumą, užtikrinant didžiausią investicinės paramos intensyvumą gyvulininkystės sektoriaus projektams. Taip pat žadama stengtis užtikrinti gyvulininkystės ūkių, pagal teisės aktus negalinčių įsigyti daugiau žemės, veiklos tęstinumą ir plėtrą, žemės valdų struktūrų gerinimą, suteikiant valstybinės žemės nuomos prioritetus, skatinti gyvulininkystės produkcijos gamybą ir eksportą, plėtoti gyvulininkystės sektoriaus kooperaciją bei skatinti technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimą.

Ieško galimybių remti veislinių gyvulių įsigijimą

Ūkinių gyvūnų veislininkystės sistema, pasak ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vedėjo, turi tenkinti ūkinių gyvūnų augintojų interesus ir atitikti ES ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus. Labai svarbu, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti vykdyti selekcines programas. Palaipsniui reikia modernizuoti ūkinių gyvūnų produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas, naudoti geriausią genetinę medžiagą, diegti pažangius veislinės vertės nustatymo metodus, ūkinių gyvūnų reprodukcijoje naudoti technologinius pasiekimus.

„Kalbant apie paramą veisliniams gyvuliams įsigyti, matome ir suprantame ūkininkų suinteresuotumą, tačiau ji kol kas negalima. Programoje įsipareigojome ieškoti galimybių remti veislinių gyvulių įsigijimą. Žemės ūkio ministerijos specialistai labai stengiasi, kad naujai rengiamuose valstybės pagalbą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose ši galimybė vėl atsirastų", - tikino V. Prusevičius.

Netaikys griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta ES teisėje

Nacionalinėje programoje rašoma, kad planuojama supaprastinti reikalavimus gyvulininkystės pastatų statybai, iš naujo įvertinti aplinkosauginius reikalavimus. Be abejo, ūkininkams tai būtų didžiulis palengvėjimas. Tačiau, V. Prusevičiaus teigimu, neturėtume kalbėti apie kažkokias nuolaidas ar akcijas, tik turi būti užtikrinta, kad ūkininkams nebūtų taikomi pertekliniai ir griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, nei nustatyta ES teisėje, tarptautiniuose susitarimuose. Pastaraisiais metais buvo itin supaprastinti aplinkosaugos reikalavimai mėšlui ir srutoms tvarkyti, ūkio subjektų monitoringo vykdymo bei sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir taikymo tvarka, teikti siūlymai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo apimties sumažinimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo sistemos supaprastinimo bei pozicijos naujai peržiūrimoms aplinkos apsaugą reglamentuojančioms direktyvoms, tarptautiniams įsipareigojimams.

„Labai svarbu ir ateityje tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius gyvulininkystės ūkiams reikalingų pastatų projektavimo ir statybos procedūras: tai poveikio aplinkai vertinimas, derinimai su įvairiomis statybas prižiūrinčiomis institucijomis, statybų leidimo gavimas ir t. t. Visa tai padėtų gyvulininkystės ūkiams sutaupyti nemažai pinigų ir sutrumpinti projektų rengimo ir statybų terminus", - kalbėjo ŽŪM atstovas.

Svarbus akcentas programoje - gyvulininkystės specialistų rengimas, jų įsitvirtinimas kaime ir rėmimas per investicines programas.

Žadamas didesnis valstybės finansavimas rengiant aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės technologijos ir agronomijos specialistus. Be to, norint pritraukti į gyvulininkystės sektorių jaunų specialistų, bus parengta jaunųjų gyvulininkystės technologijų, agronomijos, veterinarijos specialistų įsitvirtinimo kaime programa, kurioje ir bus numatytos konkrečios priemonės, kaip paskatinti jaunimą rinktis šias specialybes.

Programa bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir kitų ES finansinės paramos fondų. Didžioji dalis lėšų, pasak V. Prusevičiaus, bus skiriama veislininkystės programos priemonėms finansuoti, investiciniams projektams įgyvendinti, papildomoms nacionalinėms išmokoms ir, žinoma, vienai iš svarbiausių gyvulininkystės sektoriaus priemonių - specialiosioms paramos schemoms įgyvendinti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai