Agropolitika
Ar žemės ūkio gamybos apimčių didinimas yra Lietuvai prioritetas?
2013-05-22

Akademija (Kauno r.). Ar visada didesnės žemės ūkio produkcijos apimtys reiškia didesnes žemdirbių pajamas? Kokią įtaką gamybos apimčių didėjimas turi užimtumui kaime? Ar didindami gamybos apimtis, sugebame atkurti žemės ūkio gamybai reikalingus išteklius? Akademinė diskusija šiais klausimais praėjusią savaitę vyko Aleksandro Stulginskio universitete.

Diskusija - tai pasikeitimas nuomonėmis, jų pagrindimas, pozicijų pristatymas, ieškojimas atsakymų į probleminius klausimus. Šį kartą juos iškėlė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė (nuotr. viršuje), patekusi ir labiausiai kontraversišką klausimą - ar žemės ūkio gamybos apimčių didinimas yra Lietuvai prioritetas?

3 Paragrafas delaval

Akademinė diskusija A. Stulginskio universitete

ASU profesorė Vlada Vitunskienė priminė chrestomatinį Adamo Smito posakį: vartotojas balsuoja pinigais, gamintojas jam paklūsta. Tad į ką turėtų atkreipti dėmesį Lietuva? Pasaulyje gyventojų daugėja, augo maisto poreikis, o Lietuvoje priešingai - gyventojų mažėja, o kartu mažėja ir maisto vartojimas. Tad didinti gamybą ar ją mažinti? Anot V. Vitunskienės, šioje situacijoje galėtų gelbėti netradiciniai sprendimai.

Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) neseniai paskelbė, kad jei žmonės pradėtų maistui vartoti vabzdžius, pašarų ir energijos sąnaudos pasaulyje sumažėtų 2-3 kartus. Europiečiai vargu ar pritars šiai žaliajai inovacijai. Kita vertus, kėlė mintį V. Vitunskienė, baltymus gyvuliams galima gaminti perdirbant kirmėles, kurių auginimui naudojamas mėšlas. Tai prisidėtų prie išteklių tausojimo.

Gamybos didinimas globaliame kontekste

Lietuva yra žemės ūkio produkcijos eksportuotoja, užsienio prekybos balansas teigiamas. Pamatinis klausimas - kiek šis sektorius reikšmingas Lietuvos ekonomikai? „Kai buvo geras grūdų derlius, žemės ūkio ministras ragino orientuotis į didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Bet vis dar nėra atsakymo į klausimą, ką Lietuvai geriau eksportuoti: grūdus ar duoną? Mes tik svarstome, kaip Lietuva gali efektyviau integruotis į pasaulio maisto grandines: gamindama ir parduodama tarpinius ar galutinius produktus? Kad sukurtume didelę pridėtinę vertę, turėtume pasiekti didelį gamybos mastą, o masto ekonomijos mes neišnaudojame, todėl pas mus viskas brangu", - argumentavo V. Vitunskienė.

Vlada Vitunskienė

Jos manymu, Lietuva ateityje galėtų sėkmingai plėsti trumposios grandies žemės ūkio gamybą (pavyzdžiui, mobiliųjų turgelių tinklas).

V. Vitunskienės pastebėjimu, per dešimt metų pasaulyje darnaus vystymo plotmėje neįvyko esminių kokybinių pokyčių. Galbūt aktyvesnis turėtų vartotojas: jei balsuojama doleriu, tai gal reikėtų aktyviau naudotis šia balso teise ir būti reiklesniam.

Lemia vidaus rinka ir eksportas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis akcentavo, kad kaimas visais laikais sąžiningai vykdo savo istorinę funkciją - aprūpinti maistu ir užtikrinti valstybės gyvybingumą. Kiekvienas laikotarpis savaip koreguoja gamybą, tačiau galutinis tikslas nekinta. „Augalininkystės ūkiams dabar nereikia dirbti 365 dienas per metus. Anksčiau nebuvo mados auginti rapsus, o dabar pelninga. Tiesa, didžiąją dalį jų išvežame, o ne perdirbame. O su gyvulininkyste nusivažiavome, apimčių nėra. Galvijų šalyje mažiau negu 1913 metais", - pastarojo dvidešimtmečio ryškesnius pokyčius vardijo J. Kraujelis.

Lietuva iš esmės apsirūpina maisto produktais, įsiveža vaisių ir daržovių ir kiaulienos, nes jos gaminti neapsimoka. Tačiau ne visą laiką grūdų kainos bus tokios aukštos, todėl ir kiaulienos situacija gali pasikeisti. „Šiandien kiaulių nėra, rytoj - bus. O štai jei nėra karvės, nebus ir veršio. Bausk nebaudęs už žalienas, bet jų nėra kas nuėda", - pastebėjo J. Kraujelis.

Jeronimas Kraujelis

Analizuodamas mūsų šalies bendrąją produkciją ir eksportą, J. Kraujelis priėjo prie išvados, kad didelė dalis pinigų už žemdirbių triūsą atitenka tikrai ne jiems. „Sudėję pajamas už pagamintą produkciją, eksportą ir vartotojų išlaidas maistui, gauname, kad kažkas pasipelno iš žemdirbių, mokėdamas jiems grašius. Iš žemės ūkio produkcijos eksporto gaunama 14,5 mlrd. litų, o žemdirbiams iš to tenka 5,5 mlrd. litų. Kur nusėda skirtumas? Mūsų eksportuotojai arba neturi sugebėjimų arba eina paprasčiausiu keliu", - apibendrino J. Kraujelis.

Išeitis viena - darbas

Esant tokiai situacijai gali kilti logiškas klausimas - ar reikia daugiau gaminti? Jei reikia, tai kokios produkcijos ir kokių produktų? Ar tik tokių, kurių mes nepasigaminame ir importuojame, ar tų, kurie konkurencingi ir paklausūs kitų šalių rinkose?

Gamybos didinimas reikalauja didesnių darbo sąnaudų. Ar mūsų žmonės to nori ir ar jiems to reikia? Ar gamybos lygis ir tolimesnis jos didinimas užtikrina tausų gamtos išteklių naudojimą? Ar kitos šalys norėtų, kad mes daugiau gamintume? Kas atsitiktų mūsų žemdirbiams ir kaimui bei su juo susijusiems sektoriams, jei nedidintume gamybos?

Atsakydamas į šiuos ne vienam rūpimus klausimus, J. Kraujelis teigė: „Žemės ūkio produkcijos gamyba yra mūsų kaimo ir su žemės ūkiu susijusių sektorių gyvybingumo pagrindas. Kodėl? Gamyba yra darbas (veikla). Už kiekvieną darbą visuomenėje turi būti tinkamai atlyginama. Gamyba duoda ne tik pajamų, bet įdarbina ir kitose šakose sukurtą produktą (paslaugą). Dabar kitokios tradicijos ir prekiniai ūkiai gamina produkciją ne dėl maisto sau, o dėl pajamų, kurias išleidžia savo poreikių tenkinimui, darbo palengvinimui, konkurencingumo didinimui, prisidėjimui prie bendruomeninių interesų".

Ką toliau daryti? Anot J. Kraujelio, atsakymas tėra vienas - dirbti. „Lietuvoje turime apie 3 mln. žemės ha žemės ūkio produkcijos gamybai tinkamos žemės. Sau maistui pagaminti užtenka apie 1 mln. ha (duonai - 120 tūkst. ha, pienui - 300 tūkst. ha.). Kaime gyvena 33 proc. šalies gyventojų, žemės ūkyje užimta apie 370 tūkst. žmonių, tačiau perskaičiavus jų dirbtą laiką į visiško užimtumo darbuotojus, jų susidaro tik 147 tūkst. Tokiu būdu vienam sąlyginiam darbuotojui tenka net 2,5 fizinio, tik iš dalies užimto žemės ūkio produkcijos gamyba asmens. Vadinasi, žemės ir žmonių dar turime.

Ar reikia didinti apimtis? Manau, kad reikia, nes nuo 2005 metų apimčių srityje pokyčių neįvyko. Padidėjusios grūdų ir rapsų supirkimo kainos atspindi anaiptol ne apimtis", - sakė J. Kraujelis.

Pakartojęs diskusijai pateiktą tezę, J. Kraujelis reziumavo: turime gaminti tiek ir to, kad iš žemės ūkio produkcijos gamybos galėtų normaliai, pagal to meto gyvenimo kokybės standartus, pragyventi ją gaminantieji, išsaugodami gamtos išteklius.

Didžiausia problema - koncentracija

Aplinkotyrininkas, VDU profesorius Romualdas Juknys, pristatęs aplinkosaugai grėsmę keliančias tendencijas, žemės ūkio srityje išskyrė gamybos koncentraciją.

„Problemų kelia ne bendras gamybos lygis, o koncentracija. Kiekviena didelė koncentracija yra problema. Jei išskirstytume visas Lietuvoje laikomas kiaules į ne didesnius kaip 2000 kiaulių ūkis, jokių aplinkosaugos problemų nekiltų. Koncentracija grėsminga ir kitais atžvilgiais: ji atima verslą iš kaimo žmonių, kelia socialinių problemų", - sakė R. Juknys.

Romualdas Juknys (nuotr. kairėje)

Jis kritikavo netinkamą valdžios požiūrį į aplinkosaugą ir aplinkai kenksmingų preparatų naudojimo toleravimą: „Europos Sąjunga po keleto svarstymų uždraudė neonikotinoidų naudojimą, nes jie žalingi bitėms. Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, kuri nepalaikė šios iniciatyvos".

Į žemės ūkio gamybos perspektyvas R. Juknys žvelgė optimistiškai - artimiausius 50 metų pasauliui negresia globali perprodukcija, nes vis daugiau šalių, kurios gali įpirkti maistą, todėl bendra situacija gamybai palanki.

Valstybė neturi šalintis

Į diskusiją apie žemės ūkio gamybos plėtros ir išteklių išsaugojimo problemą įsijungė ir kiti renginio dalyviai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo tyrėja Deiva Mikelionytė atsakymo paieškas susiejo su požiūriu. „Laisvos rinkos šalininkai pasisako už apimčių didinimą. Siekiant daugiau pelno, reikia didesnio gamybos masto. Valstybei prioritetas yra gerovės kėlimas, todėl gamybos apimčių didinimas turėtų būti tik priemonė šiam tikslui pasiekti. Norėdama susieti ekonominius, socialinius, aplinkosaugos dalykus, Vyriausybė turėtų labiau kištis į šias sritis, atstovaudama visuomenės interesui", - teigė D. Mikelionytė.

ASU prof. Prano Aleknavičiaus įsitikinimu, gamybos didinimas turėtų būti valstybės kryptingai reguliuojamas ir skatinamas.

Į diksusijas įsitraukė ir prof. Sigita Urbienė

Agronomas doc. Vaclovas Bogužas pasiūlė atsakymą į klausimą, kodėl žemdirbiai nekreipia dėmesio į ilgalaikius tikslus ir sėjomainas. Anot jo, šią problemą nulemia santykis su žeme: kai žemė yra nuomojama, o ne nuosavybė, žemdirbys stengiasi kuo daugiau iš jos gauti naudos, negalvodamas apie rytdieną. Savininkai į savo žemę žiūri visai kitaip.

Pagrindinis sprendėjas - ūkininkas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro prof. Gediminas Staugaitis pasiūlė diskusijos dalyviams nepamiršti žemdirbio, nuo kurio priklauso aptariamų problemų sprendimas. „Vilnius ir mokslininkai diskutuoja, o sprendžia ūkininkai. Mes pakalbame, o viskas priklauso nuo žmogus prie traktoriaus, o šis žmogus yra trąšų ir pesticidų firmų rankose. Pesticidai kasmet agresyvėja, o jų panaudojimas kasmet paauga 2 kartus. Jei nėra sėjomainos, pesticidai vis daugiau naudojami. Pasipriešinti šiandieninei situacijai gali šeimos ūkiai, kurie kaime ir ūkininkauja ir gyvena. Kalbant apie perspektyvas, tai vystyti galima viską, jei pelninga ir kuria darbo vietas. Tam tinka grybai, gėlės, morkos, burokėliai ir t. t.", - sakė G. Staugaitis.

***

Diskusijoje netruko aštresnių pasisakymų, naujų originalių minčių, ir renginiui skirto laiko limitas buvo gerokai viršytas. Anot. R.Melnikienės, tai patvirtina temos aktualumą.

Šią diskusiją organizavo Lietuvos mokslų akademijos Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcija kartu su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai