Agropolitika
Ar sodininkų ir daržininkų lūkesčiams bus lemta išsipildyti
2014-10-20

Babtai (Kauno r.). Sodininkystės ir daržininkystės sektorius palyginti nedidelis, tačiau labai jautrus: greitai reaguoja ir į teigiamus, ir į neigiamus veiksnius. Viena vertus, tai blogai, nes nepalankios sąlygos sektoriaus dalyvius gali parklupdyti. Kita vertus - gerai, nes parama ir dėmesys greitai duoda teigiamą efektą.

Būtent dėmesio, įsigilinimo į profesionalių sodininkų ir daržininkų problemas, aukštesnio finansavimo lygio įgyvendinant naujo programavimo laikotarpio projektus tikisi šiame sektoriuje dirbantys gamybininkai ir mokslininkai. Penktadienį susirinkę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute jie savo lūkesčius išsakė žemės ūkio ministrei  Virginijai Baltraitienei.

Sodininkystės ir daržininkystės institute įvykusiame susitikime žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė gilinosi į sodininkų bei daržininkų kasdienybę

Naujai technikai lėšų nėra

Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas pabrėžė, kad institutas turi daug bendrų projektų su ūkio subjektais, gali didžiuotis sukurtais inovatyviais produktais, kurių dar daugiau turėtų atsirasti oficialiai atidarius studijų ir mokslų centro „Nemunas" atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų  modeliavimo laboratoriją. „Svarstome, kaip padidinti mokslinių tyrimų naudą. Norėtume, kad jie būtų ilgamečiai ir daugiau jų būtų finansuojama", - sakė A. Sasnauskas.

Sutikimo metu buvo pasirašytos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto penkerių metų bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos daržovių augintojų asociacija (nuotr. LDAA pirmininkas Martynas Laukaitis, SDI direktorius Audrius Sasnauskas ir LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius), Lietuvos verslinių sodų asociacija bei Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacija

Kartu jis neslėpė, kad instituto techninė bazė yra apverktino lygio. Tarkime, paskutinį kartą naujas traktorius buvo įsigytas 1987 metais. Naujumu toli gražu nespindi ir visa kita instituto turima žemės ūkio technika. Palyginti su moderniais ūkininkų ūkiais, mokslininkai su savo pasenusiais padargais atrodo apgailėtinai, o iš jų reikalaujama teikti rekomendacijas aukštas technologijas taikantiems ūkiams. „Neslėpsiu, visiškai neturime lėšų naujai technikai įsigyti", - atvirai sakė A. Sasnauskas.

Neišspręstas lieka ir konsultacijų teikimo bei apmokėjimo klausimas. Gamybininkai dažnai skambina mokslininkams ar užsuka į institutą ir sulaukia reikalingų konsultacijų, tačiau šį darbą mokslininkai atlieka be jokio atlygio, tiesiog iš geranoriškumo. „Lietuvos žemės ūkio konsutavimo tarnyba neturi specializuotų sodininkystės ir daržininkystės konsultantų, todėl siūlome įteisinti tvarką, kad mokslininkai galėtų teikti konsultacijas ir gauti už tai materialų įvertinimą", - siūlė A. Sasnauskas.

Viltys dėl mažesnio PVM dar neužgęsusios

SDI Sodininkystės tehnologijų skyriaus vedėjas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktorius Darius Kviklys priminė, kad sodininkystė yra tokia ūkio sritis, kuri reikalauja ypač daug rankų darbo.  Žmogiškieji resursai (darbo užmokestis) sodininkystėje sudaro didžiąją dalį sąnaudų - iki 45 procentų. Maždaug penkiems hektarams sodo prižiūrėti reikia bent jau vieno žmogaus, o, tarkime, laukininkystėje vienas žmogus gali susitvarkyti su dešimt kartų didesniu plotu.

„Vienas nuolatinis darbuotojas reikalingas 2,7-5,9 ha. Nuo vieno hektaro sodo sumokama: 700-1520 Lt mokesčių SODRAI, 180-400 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Vidutiniškai per tris pastaruosius metus pirmaujančių sodininkystės ūkių vien metiniai mokesčiai SODRAI sudaro nuo 130 iki 378 tūkst. Lt. Dabar, kai ūkiai patiria sunkumus, būtų galima inicijuoti programas darbo biržoje, kad nors kiek pagelbėtų dirbančiai įmonei", - siūlė D. Kviklys.

Specializuotų konsultacijų poreikį Darius Kviklys (dešinėje) aptarė su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriumi Edvardu Makeliu ir jo pavaduotoju Rimtautu Petraičiu

Gamybininkai nepraranda vilčių, kad bus sumažintas PVM tarifas vaisiams ir daržovėms.  Sodininkystės ūkiai dėl savo veiklos specifikos (pagrindines sąnaudas sudaro ne materialinių priemonių įsigijimas, o darbo jėgos sąnaudos) kasmet turi neigiamą PVM balansą. 1 ha sodo tai sudaro 940-1340 Lt. „Už trejus pastaruosius metus atskiri sodininkystės ūkiai nesusigrąžino PVM už 423-878 tūkst. Lt. Jei nebus sumažintas PVM, iš kur gauti lėšų investicijoms?", - klausė D. Kviklys.

Su ES parama į Lietuvą atėjo pažanga, modernios technologijos ir versliniai sodai dabar niekuo nesiskiria nuo vakarietiškųjų. Tačiau per penkerius metus Lietuvoje įveista tik 200 ha naujų sodų, o iki 2006 m. po tiek buvo pasodinama kasmet.

Per dešimtmetį sodų ir uogynų plotai Lietuvoje sumažėjo penktadaliu, ūkių skaičius - per pusę. Tačiau pastebima ūkių stambėjimo tendencija: daugiau negu po 50 ha sodų turi 12 ūkių, o bendras jų plotas sudaro  54 proc. viso šalies sodų ploto. Tačiau net 157 ūkiai valdo nuo 1 iki 4,9 ha sodus, bendras tokių palyginti smulkių sodininkystės ūkių plotas sudaro 12 proc. bendro sodų ploto. „Būtų labai gerai, kad smulkieji ūkiai didėtų, nes tik stambūs sodininkystės ūkiai turi geras perspektyvas", - sakė D. Kviklys.

Nuoskaudos dėl IKP gamybos programos menkinimo

Verslinių sodininkystės ir daržininkystės ūkių šeimininkus skaudina kai kurių asociacijų ir politinių veikėjų noras sumenkinti Išskirtinės kokybės produktų gamybos programą. „IKP ­- tai tikrai veikianti priemonė, palengvinanti ir skatinanti geresnių, sveikesnių produktų išauginimą bei realiai pateikianti produkciją į rinką. Nors ŽŪM specialistai patys paruošė ir visada palaiko IKP programą, tačiau kai kurie politikai užsiima IKP diskreditacija", - nuoskaudas liejo sodininkai ir daržininkai.

Pagal IKP technologijas išauginti obuoliai ir kriaušės jau gerai žinomi šalies pirkėjams, o parduotuvėse jie atpažįstami pagal pakuotes, paženklintas ženklu „Kokybė"

Cheminės apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų trūkumas sodininkystės sektoriuje yra amžinas ir, atrodo, niekaip neišsprendžiamas klausimas. Užsienio firmos nesuinteresuotos maža sodininkystei reikalingų produktų rinka Lietuvoje, todėl apsaugos priemonių spektras yra labai ribotas, o nuo kai kurių kenkėjų ar ligų nėra nė vieno leistino preparato. Bendradarbiaujant su Valstybine augalininkystės tarnyba, gaunami leidimai laikinai (120 d.) įvežti vieną ar kitą preparatą. Tačiau problema išlieka.

„Naujų augalų apsaugos priemonių registravime bene didžiausios išlaidos tenka likučių tyrimams. Šiuo metu Lietuvoje nėra akredituotos laboratorijos, todėl tyrimai atliekami užsienio šalyse. Manome, kad būtinų Lietuvai pesticidų registracijai, likučių tyrimams galėtų būti skiriamos valstybinės lėšos", - siūlė gamybininkai.

„Prašome ne pinigų, bet sutvarkyti menkniekius, kurie gadina gyvenimą", - sakė vieno stambiausių šalyje sodininkystės ūkių „Luksnėnų sodai" direktorė Elena Žilinskienė, pasiguodusi dėl nesibaigiančių ūkio tikrinimo.

Bendrovės „Luksnėnų sodai" direktorė Elena Žilinskienė (centre) guodėsi kolegoms dėl ją išvarginusių nesibaigiančių ūkio veiklos patikrų

„Treti metai iš eilės kompleksinis patikrinimas. Per patį darbymetį kokias dvi savaites sėdi toks labai kruopštus vaikinukas iš NMA ir šokdina mane. Žinoma, jis dirba tiksliai pagal instrukcijas. Tačiau gal reikėtų iš esmės keisti požiūrį? Gal tos tikrintojų institucijos galėtų tapti mums draugai?", - klausė patyrusi gamybininkė, sodininkystės versle besisukanti nuo 1969 metų.

Palaikymas - garantuotas, tačiau realios galimybės padėti - ribotos

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutiko, kad sodininkų ir daržininkų išsakyti pasiūlymai yra konstruktyvūs, tačiau kalbėdama apie galimybes juos įgyvendinti nebuvo itin optimistiška. Papildomo valstybinio finansavimo užsakomiesiems tyrimams galima tikėtis tik nuo 2016 m., nes 2015 m. biudžetas jau patvirtintas. Ministrė siūlė aktyviau naudotis trišalių (mokslininkai - ūkininkai - konsultantai) projektų finansavimo galimybėmis.

SDI vykdo daug bendrų projektų su verslo subjektais: inovatyvūs produktai, žymimi prekiniais ženklais „Vertas", „Slow juice" ir „Jam Jazz" - akivaizdūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai

Pasak ministrės, cheminių augalų apsaugos priemonių trūkumą išspręsti būtų sudėtinga dėl ES teritorijos zonavimo, pagal kurį Lietuva priskirta Šiaurės šalių zonai, o pavyzdžiui Lenkija, visiems gamybininkams badanti akis leistinų augalų apsaugas produktų gausa, priklauso jau kitai, centrinei, zonai. „Galima siekti zonavimą peržiūrėti, bet tai būtų sudėtinga, o gal ir neįmanoma", - pripažino V. Baltraitienė.

Ji taip pat realiai įvertino ir tikimybę, kad draudimo kompanija imsis drausti sodus nuo iššalimo (būtent tai yra dižiausia rizika sodininkams), sakydama, kad nėra jokių svertų priversti draudiką drausti tai, kas jam atrodo pernelyg rizikinga. Vis tik ministrė pasiūlė organizuoti sodininkų ir daržininkų atstovų susitikimą su pasėlių draudimo kompanija, kad dar kartą būtų galima drauge paieškoti kompromisinių variantų.

V. Baltraitienė sakė galvosianti, kaip skatinti lietuviškų vaisių ir daržovių vartojimą, kaip reklamuoti šalyje išaugintą produkciją. Ministrė užsiminė, kad jau kuriama interneto svetainė, kurioje bus reklamuojami lietuviškos produkcijos gamintojai. „Pirmiausia būkite patys labai aktyvūs, o mūsų pagabos visada sulauksite", - patikino V. Baltraitienė.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai